VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Buvusios teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės tėvai, Vytautas Kedys ir Laimutė Kedienė, rugsėjo pradžioje kreipęsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, sulaukė Prezidentūros atsakymo. Oficialaus rašto nuotraukomis Facebook pasidalino Venckienės sūnus Karolis Venckus.
Venckienės tėvai kreipėsi į prezidentą rugpjūčio viduryje, laiške jie tvirtino, kad jų noras teisingumą pasiekti teisėtomis priemonėmis žlugo, tačiau jie tikisi, kad prezidentas Nausėda neliks abejingas jų prašymui.
Tėvai prašė garantuoti Venckienės saugumą ekstradicijos į Lietuvą metu bei skirti jai švelnesnę kardomąją priemonę.
Prezidentūros atsakymas datuojamas rugsėjo 9-ąją. Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Bogušienė pažymėjo, kad su kreipimusi susipažinta.
"Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas, jis atstovauja valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Respublikos Prezidentas, veikdamas Konstitucijos ir įstatymų numatytos kompetencijos ribose, negali viršyti savo įgaliojimų ar vykdyti funkcijų, kurių vykdymas priskirtas kitų institucijų kompetencijai", — rašoma atsakyme.
Atsakyme pabrėžiama, kad teisingumą valstybėje vykdo tik teismai, o Seimo narių, politinių partijų bei kitų piliečių kišimasis į teismo veiklą draudžiamas įstatymu.
"Konstitucija draudžia vykdomajai valdžiai kištis į teisingumo vykdymą, daryti teismams kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas, juo labiau — nurodinėti, kaip turėtų būti vykdomas teisingumas", — tvirtinama rašte.
Be to, atkreipiamas dėmesys, jog teisėjo sprendimus gali peržiūrėti ir pakeisti ar panaikinti tik aukštesnės pakopos teismas. Ikiteisminiams tyrimams vadovauja prokuroras, "nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų".
"Respublikos prezidento institucija, besąlygiškai gerbdama Konstituciją, nesikiša į prokurorų darbą, neduoda jokių nurodymų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo, negali peržiūrėti ar pakeisti prokuroro priimtų sprendimų, nes tai draudžia Konstitucijos įstatymai", — rašoma oficialiame atsakyme.
Savo laiške Venckienės tėvai prašo teismo procesą paskelbti žiniasklaidai. Jie taip pat reikalavo asmeninio susitikimo su Lietuvos vadovu. Tačiau atsakyme apie šiuos punktus neužsiminama.
Praėjusių metų balandžio mėnesį JAV valstybės departamentas patvirtino Venckienės ekstradiciją į Lietuvą. Po to buvusi deputatė pateikė apeliacinį skundą su prašymu iš naujo apsvarstyti teismo sprendimą, o rugsėjį jos gynyba paprašė atidėti ekstradiciją.
Rugsėjo 11 dieną paaiškėjo, kad JAV Venckienės ekstradicija stabdoma trisdešimčiai dienų. Amerikos žiniasklaidos duomenimis, ekstradicija sustabdyta 30 dienų todėl, kad tiek laiko prireiks JAV Aukščiausiajam Teismui peržiūrėti ekstradicijos įstatymą, pagal kurį Venckienė turi būti grąžinama į Lietuvą.
Liepos pabaigoje Čikagos teismas atmetė buvusios Seimo narės apeliacinį skundą dėl jos ekstradicijos.
Šiuo metu Venckienė yra įkalinta Čikagos federaliniame kalėjime. Ji tikėjosi gauti politinį prieglobstį Jungtinėse Valstijose, tačiau teismas šio klausimo nagrinėjimą atidėjo nuo 2019 iki 2022 metų.
Venckienės byla
Neringa Venckienė yra nepilnametės Deimantės Kedytės, kuri tapo pedofilų auka, teta. Lietuvos valdžios institucijos kaltina buvusią deputatę tuo, kad ji neįvykdė teismo sprendimo dėl savo brolio dukros perdavimo mergaitės motinai, be to, pasipriešino policijai.
Venckienės brolis Drąsius Kedys pradėjo kovoti su pareigūnais, kurie smurtavo prieš jo dukrą, bet pats žuvo keistomis aplinkybėmis. Po to Deimantė gyveno su savo teta, tačiau teismas nusprendė, kad mergaitė turėtų būti grąžinta motinai, kuri įtariama tuo, kad asmeniškai prisidėjo prie seksualinio vaiko išnaudojimo.
2012 metais ginkluoti policijos pareigūnai įsilaužė į Venckienės tėvų namus ir jėga paėmė Deimantę. Po to politikė buvo priversta emigruoti į JAV, kur ji apsigyveno netoli Čikagos ir dirbo floriste. Mergaitės buvimo vieta nežinoma.
