VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Latvijos generalinės prokuratūros sprendimas atnaujinti baudžiamąją bylą prieš nacių kolaborantą Gerbertą Cukursą grindžiamas ne noru atgaivinti istorinį teisingumą, o valstybės nenoru likti atstumta, interviu Sputnik Lietuva sakė publicistas ir istorikas Armenas Gasparianas.
"Šiuo atveju tai nėra savarankiška pozicija ir ne savarankiškas bandymas atkurti istorinį teisingumą. Tai greičiau reakcija į situaciją ... Labai griežta Rusijos, Izraelio, Baltarusijos ir daugelio kitų šalių pozicija šiuo klausimu negalėjo nepaveikti, nes Cukurso biografija pakankamai gerai žinoma", — teigė istorikas.
Baudžiamasis procesas dėl įtarimų, kad latvių pilotas Cukursas dalyvavo žydų naikinime, pradėtas dar 2006 metais, tačiau šių metų pradžioje byla buvo nutraukta dėl "nusikaltimo įrodymų trūkumo".
Vėliau vyresnysis prokuroras Modris Adlersas teigė, kad sprendimas nutraukti baudžiamąjį procesą buvo priimtas per anksti. Kaip parodė patikros rezultatai, tyrime nebuvo panaudoti visi įmanomi tyrimo ir procesiniai veiksmai įrodymams surinkti ir patikrinti.
Gasparianas priminė, kad Cukursas buvo atsakingas už daugybę karo nusikaltimų, įvykdytų per Antrąjį pasaulinį karą, ir daugelis tai labai gerai prisimena.
"Kai ne taip seniai Latvijoje jis buvo visiškai ir pilnai reabilituotas, žinoma, iškilo klausimas. Jis kilo net ne Rusijoje — mes jau esame pripratę prie to, kad Ryga turi savitą požiūrį į istoriją. Jis kilo Izraelyje, nes Cukursas buvo likviduotas vienos genialiausių "Mossad" operacijų metu. Ir, žinoma, Latvija bandė atsisakyti savo ankstesnės nuomonės", — sakė Gasparianas.
Pasak jo, dabar paaiškės, kaip tiksliai Latvija planuoja "išsilaikyti ant dviejų kėdžių": viena vertus, įgyvendinti savo norą išlaikyti Cukursą "nacionalinių didvyrių" gretose, kita vertus — netapti atstumta šalimi.
"Man atrodo, kad galėčiau jiems duoti keletą gerų patarimų. Jie turi pamiršti apie Cukursą, lygiai taip pat, kaip jie pamiršo apie jo vadą Araisą. Ir tada, galbūt, Latvija turės papildomą galimybę visgi rasti savo istorijoje nacionalinį didvyrį, kuris nėra suteptas karo nusikaltimais", — reziumavo Gasparianas.
Anot istoriko, nuo "to visiems bus geriau: ir Rusijai, ir Baltarusijai, ir Izraeliui, o svarbiausia — ir pačiai Latvijai".
Lietuvos požiūris į nacių kolaborantus
Šiuo metu Lietuvoje taip pat labai aktuali lietuvių nacių bendrininkų šlovinimo problema. Lietuvoje dažnai kyla skandalų dėl vadinamųjų "miško brolių", kurie pagal oficialią šalies politiką vertinami kaip "didvyriai", tačiau yra duomenų apie šių žmonių prisidėjimą prie žydų bendruomenės naikinimo Antrojo pasaulinio karo laikais.
Paskutinis labai garsus skandalas susijęs su Jono Noreikos-Generolo Vėtros memorialinės lentos nukabinimu nuo Vrublevskių bibliotekos pastato. Sprendimą nukabinti lentą priėmė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Tačiau po kurio laiko Noreikos šalininkai pagamino ir toje pačioje vietoje pakabino naują lentą.
Komentuodamas situaciją apie naująją lentą, sostinės meras teigė neketinantis jos nukelti, "nes ši tema yra daug sudėtingesnė ir gilesnė". Be to, naujos lentos pakabinimą jis pavadino "gėdos paminklu teisėsaugos mechanizmui, moralės degradacijai ir bestuburei politikai". Jis priminė, kad Noreika dalyvavo kuriant getą Šiaulių apskrityje.
Nepaisant neteisėtų Jono Noreikos šalininkų veiksmų, policija nusprendė nepradėti tyrimo dėl pakabintos atminimo lentos.
Lietuvoje "miško broliai" laikomi "didvyriais". Tai nacionalistinės ginkluotos grupuotės, veikusios šalies teritorijoje 1940–1950 metais.
Antrojo pasaulinio karo metais daugelis "miško brolių" palaikė fašistinę Vokietiją ir prisidėjo prie žydų bendruomenės Lietuvoje naikinimo. Jie taip pat dalyvavo civilių ir sovietų partijos darbuotojų žudynėse.
