VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Holokausto organizatorių heroizavimas Lietuvoje paskatino JAV Valstybės departamento atstovės kritiką. "RuBaltic.Ru" straipsnyje ekspertas Aleksejus Iljaševičius teigė, kad mėgindamas pateisinti nacių nusikaltėlius, Vilnius padarė šiurkščią klaidą, kuri jam brangiai kainuos.
Anksčiau Cherrie Daniels, JAV Valstybės departamento pasiuntinė Holokausto klausimais, teigė, kad nacių kolaborantų garbinimas "leidžia skleisti dezinformaciją, skatina antisemitizmą ir kenkia Lietuvos tarptautinei reputacijai".
Anot jos, Vilniui reikia rimtai atsižvelgti į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti išvadas.
Daniels nenurodė konkrečių vardų ar faktų, tačiau, pasak eksperto, kalbama apie nacių bendrininką Joną Noreiką ir skandalą aplink jam skirtą atminimo lentą.
"Jo "didvyriškų nuopelnų" vykdant represijas prieš žydus Antrojo pasaulinio karo metu neneigia net Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Neneigia, tačiau labai neadekvačiai teisinasi: jie sako, kad Noreika buvo tiesiog priverstas paklusti nacių vadovybės įsakymams", — teigė Iljaševičius.
Jis pridūrė, kad nuosekliausi Noreikos kaltintojai yra žydų kilmės žmonės.
"Valstybės departamento specialiosios pasiuntinės pozicija dėl Holokausto — "juoda dėmė" Jonui Noreikai ir aiškus signalas Lietuvos valdžios institucijoms: laikas išbraukti tokius personažus iš nacionalinių didvyrių panteono. Nes ant jų jau nėra kur dėti antspaudo", — rašoma straipsnyje.
Anot Iljaševičiaus, lietuviai nacionalistai pralaimi "kovą už Noreiką" dėl aiškaus skilimo net tarp politikų. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius abejoja Noreikos "didvyriškumu", taip pat Vilniaus meras Remigijus Šimašius, kuris nusprendė pašalinti ankstesnę atminimo lentą dėl jo dalyvavimo kuriant žydų getą.
Kaip pažymi Iljaševičius, kaimyninėje Latvijoje taip pat vyksta procesai, susiję su nacių nusikaltėlių heroizacijos problema. Generalinė prokuratūra nusprendė atnaujinti pomirtinį baudžiamąjį procesą prieš nacių kolaborantą Gerbertą Cukursą, kuris įtariamas taikių žydų naikinimu.
"Cukurso išteisinimas vėl atveria galimybes jį heroizuoti. O kas nutinka su šalies reputacija tarptautinėje arenoje, kai karo nusikaltėliai įtraukiami į šventųjų sąrašą, pavyzdį rodo Lietuva. <...> Geriausias sprendimas Latvijai — pripažinti Cukursą kaltu ir pamiršti apie jį kaip košmarą", — teigė ekspertas.
Iljaševičius mano, kad tokiu būdu Ryga galės išvengti JAV Valstybės departamento kritikos ir ginčų su žydų bendruomene.
"Kitaip tariant, neatsistos ant lietuviško grėblio ir nepradės šaudyti sau į koją užsienio politikoje", — pridūrė jis.
Baltijos šalių vadovybė atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką. Piliečiai, atvirai neigiantys oficialią Vilniaus poziciją šiuo klausimu, yra persekiojami.
"Tautos didvyriu" Lietuvoje laikomas ir Jonas Noreika, tačiau visi faktai rodo, kad toli gražu ne visi jo veiksmai Antrojo pasaulinio karo metu buvo didvyriški. Iš tiesų jis yra nacių bendrininkas ir Baltijos šalių žydų bendruomenės naikinimo dalyvis Antrojo pasaulinio karo metu.
1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu, buvo nacionalistinės organizacijos "Lietuvių aktyvistų frontas" narys. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, kur vėliau žuvo tūkstančiai žmonių.
Net Noreikos anūkė, amerikiečių žurnalistė Silvija Foti, sužinojusi savo senelio biografijos detales, paragino Lietuvos valdžią nešlovinti jo kaip "nacionalinio didvyrio".
