VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Raisa Gorbačiova mirė prieš dvidešimt metų. Aktyvi ir ryški asmenybė, daugeliui ji tapo "perestroikos" — sovietinės sistemos reformų politikos, kurią pradėjo jos vyras, — veidu. Buvo tokių, kurie nemėgo ir kritikavo Raisą Maksimovną už neįprastai elegantišką aprangą ir per didelę įtaką sutuoktiniui. Vienaip ar kitaip, apie šią moterį kalbėjo visi. Tačiau įvertino jos sugebėjimą būti pirmąja dama tik po mirties.
"Pasiduoti negalima"
Raisai Gorbačiovai leukemija buvo diagnozuota 1999 metų vasarą. Gydytojai suprato, kad galimybės pasveikti yra minimalios. Tačiau jos artimieji neprarado vilties ir nuvežė ją gydytis į Vokietiją.
Kelis mėnesius geriausi Vokietijos onkologai kovojo už Raisos Maksimovnos gyvybę. Po trumpo pagerėjimo ji paniro į komą ir nebeatgavo sąmonės.
Michailas Gorbačiovas tomis dienomis buvo šalia savo žmonos. Per 46 santuokos metus jis niekada jos neapgaudinėjo. Tačiau pasakyti tiesą apie ligą ir atimti viltį pasveikti jis nesugebėjo.
— Mano gyvenimas baigtas? — klausė Raisa Maksimovna.
— Tu sergi sunkia kraujo liga.
— Vėžys? — klausė ji.
— Aš nežinau. Bet pasiduoti negalima. Mes tai įveiksime, — sakė Gorbačiovas.
Kartą Michailas Sergejevičius atnešė laikraštį į ligoninės palatą. Pirmajame puslapyje buvo straipsnis "Orumo ponia", skirtas Raisai Maksimovnai. Bet pamačiusi jį buvusi pirmoji TSRS ponia staiga prapliupo verkti: "Pasirodo, reikia mirti, kad mane pagaliau suprastų..."
Sovietų etalonas
Visi sekė naujienas apie Gorbačiovos sveikatą. Kitaip nei tipinė Centrinio komiteto nario žmona, ji buvo viena iš "perestroikos" veidų.
Jauna, išsilavinusi, visada madingai apsirengusi Raisa Maksimovna, nesvarbu, į kurią šalį ji vyko, visur kildavo furoras. Vakarai joje matė sovietinių moterų emancipacijos ir erudicijos standartą.
Tėvynėje santykiai buvo sudėtingi. Kritikavo Gorbačiovą ne tik dėl aprangos, bet ir dėl to, kad daugeliui atrodė, jog ji kišasi į politiką ir priima sprendimus vietoj vyro. Michailas Sergejevičius niekada neslėpė atvirų santykių su žmona, kas davė pagrindo paskaloms sklisti.
"Kokius rimtus klausimus aptariate su Raisa Maksimovna?" — kartą amerikiečių žurnalistas paklausė Gorbačiovo.
Ir TSRS vadovas nedvejodamas atsakė: "Visus".
Dietinės vestuvės
Gorbačiovas su savo būsima žmona susipažino 1951 metais Maskvos universiteto studentų klube. "Drausmingoji" ir "teisingoji" mergina, kaip vėliau prisiminė Michailas Sergejevičius, studijavo prestižiškiausiame — Filosofijos — fakultete. Jis — Teisės.
"Ji nebuvo pati gražiausia, tačiau buvo labai miela, simpatiška: gyvas veidas, akys, liekna, grakšti figūra ir žavus balsas", — prisiminė Gorbačiovas.
Iš pradžių Raisa jį atstūmė. Prieš pat pažinties pradžioje ji išsiskyrė su sužadėtiniu. Nepatiko tėvams — jie žymūs partijos valdininkai. Jie sakė, kad mergaitė iš paprastos darbininkų šeimos jiems netinka.
Tačiau Gorbačiovas ties tuo nesustojo ir po dvejų metų merginimo užkariavo merginos širdį. Tam, kad užsidirbtų pinigų vestuvėms, studentas per atostogas įsidarbino gimtajame Stavropolyje mechanizatoriumi — nuimdavo derlių.
Vestuvės vyko studentų bendrabučio dietinėje valgykloje. "Iš vaišių ant stalo buvo burokėlių mišrainė, silkė, virtos bulvės ir degtinė "Stoličnaja". Buvo ir kotletų", — pasakojo pora.
Raisa baigė universitetą metais anksčiau nei jos vyras ir įstojo į aspirantūrą. Bet kai Michailas Sergejevičius buvo išsiųstas dirbti į Stavropolio teritoriją, ji važiavo kartu.
Jau tada aplink buvo jaučiamas tam tikras erzelis. Merginos ilgai nepriėmė į darbą. Jei jai pavyko susirasti darbą, netrukus jai sumažindavo pareigas. Tam nebuvo jokio racionalaus paaiškinimo. Tačiau Raisa Maksimovna suprato, kad išsilavinusi moteris sukelia daugeliui priešiškumą. Ir visą gyvenimą dėl to kentėjo.
"Kremliaus matronos"
1978 metų rudenį Michailas Sergejevičius buvo išrinktas TSKP centrinio komiteto sekretoriumi. Gorbačiovų pora ruošėsi išvykti į Maskvą. Raisa Maksimovna jaudinosi. Filosofijos kandidatė dėstė Stavropolio medicinos institute, užsiėmė sociologija. Persikėlimas į sostinę reiškė, kad teks viską pradėti iš naujo.
Vyras ramindavo: "Viskas bus geriau nei mūsų pirmieji dešimt metų Stavropolyje".
Maskvoje Gorbačiovas visas dienas praleido darbe. Raisa Maksimovna nenorėjo sėdėti namuose: dalyvavo mokslinėse konferencijose ir mokėsi anglų kalbos. Tačiau bendravo daugiausia su Politbiuro narių žmonomis, ir jai greitai tai atsibodo.
"Kremliaus perekšlės" ir "matronos" jos nemėgo. Jos norėjo pastatyti Gorbačiovą į vietą", — rašė knygoje "Gorbačiovas" jo atstovas žiniasklaidai ir padėjėjas Andrejus Gračiovas.
Kartą per susitikimą Kremliuje elegantiškoji Raisa Maksimovna užėmė salėje tuščią vietą. Tačiau ją tučtuojau užsipuolė oficialios šventės svečiai.
"Jūsų vieta štai ten. Gale", — griežtai parodė pirštu, kur turėtų atsisėsti pagal savo vyro rangą.
Gorbačiovą sukrėtė sovietinės nomenklatūros susvetimėjimas. "Tave matė, bet nepastebėjo. Net pasisveikinimas buvo neprivalomas. Nuostaba — jei į ką nors kreipiesi vardu-tėvavardžiu", — prisipažino ji knygoje "Aš tikiuosi".
"Teta Raja, padėkit"
Po Michailo Sergejevičiaus paskyrimu generaliniu sekretoriumi 1985 metų kovo mėnesį buvo kelios komandiruotės. Raisa Maksimovna su vyru išvyko net į Černobylį. Tragedijos mastas ją sukrėtė. Po to ji daug keliavo po šalį, lankėsi ligoninėse, kalbėjosi su nukentėjusiaisiais nuo šios avarijos.
Padėjo ir nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Armėnijoje 1988 metais.
"Niekada nepamiršiu griuvėsių žmonių gyvenamosios vietos vietoje. Buvau ligoninėse. Berniukas, kuriam buvo prispaustos kojos (mokykla sugriuvo per pamoką), sušuko: "Teta Raja, aš daugiau niekada neisiu į mokyklą". Ką aš jam galėjau pasakyti? Palinkėjau stiprėti. Pažadėjau atstatyti mokyklą".
Raisa Maksimovna užsiėmė labdara, rūpinosi sergančiais vaikais.
"Pasididžiavimas šalimi"
Bet kad ir kaip stengdavosi, žmonės vis tiek jos nemėgo. Sklido gandai, kad ji užsienyje pirko rūbus, o iš valstybės biudžeto leidžia pinigus juvelyriniams dirbiniams.
"Aš nevaikščiojau nei pas Zaicevą, nei pas Yves Saint Laureną, kaip rašo apie mane. Vaikščiojau pas siuvėją į ateljė ant Kuznecko Tilto. Neturėjau jokio specialisto", — aiškino Gorbačiova, tačiau ja niekas netikėjo.
1990-tųjų Kremliaus protokolo tarnybos vadovas Vladimiras Ševčenka, dirbęs su Michailu Gorbačiovu, RIA Novosti pokalbyje patvirtino, kad generalinio sekretoriaus žmona neturėjo jokių vasarnamių ar papuošalų, kaip kiti sakė.
"Kokie deimantai, kokia apranga yra iš "Dior "? Gorbačiova turėjo čekų papuošalų. Jabloneco mieste mes išsirinkome
keletą auskarų su deimantais. Aš stebiuosi, kokias nesąmones jie vis dar rašo apie ją!" — piktinosi Ševčenka.
Buvo ir tokių, kurie žavėjosi pirmąja ponia, rašė jai laiškus.
"Kai Gorbačiovas pradėjo keliauti, o jūs kartu su juo važinėjote, mane tai erzino, — laiške prisipažino Larisa Gucala. — Tada supratau, kad tai jums irgi darbas. Kai mačiau jus ekrane, pajutau pasididžiavimą šalimi". Tačiau tokių laiškų buvo nedaug.
"Man patinka Gorbačiovas"
1984 metais Raisa Maksimovna pirmą kartą palydėjo savo vyrą į komandiruotę užsienyje. Tai buvo vizitas į Londoną ministrės pirmininkės Margaret Tečer kvietimu. Kol Gorbačiovas vedė derybas aukščiausiu lygiu, jo žmona užmezgė kultūrinius ryšius.
Po pietų ministrės pirmininkės rezidencijoje Raisa Maksimovna ant knygų lentynos pamatė škotų filosofo David Hume portretą. Raisa apie jį žinojo net daugiau nei britai.
"Išsilavinęs žmogus, turintis filosofijos laipsnį", — Tečer apibūdino Gorbačiovą.
Būtent po šio vizito Didžiosios Britanijos "geležinė ponia" ištarė garsiąją frazę: "Man patinka Gorbačiovas. Su juo galima turėti reikalų".
"Suplyšo pėdkelnės"
Raisa Maksimovna kruopščiai ruošėsi bet kuriai kelionei į užsienį.
"Būdama šalies pirmoji ponia, ji dalyvavo daugelyje priėmimų, kuriuose buvo aptariami rimti klausimai. Ji nesikišo į politiką, bet galėjo palaikyti bet kokį pokalbį. Ji visur stengėsi savo vyrui sukurti patogią psichologinę atmosferą", — pokalbyje su RIA Novosti prisimena vertėjas, diplomatas, "Gorbačiovo fondo" darbuotojas Pavelas Palažčenka.
Gorbačiova niekada nevėlavo. Tačiau per vizitą Rumunijoje ji susidūrė su nesklandumais, o Čaušesku žmona Elena į susitikimą atvyko kiek anksčiau. "Staiga jos padėjėjas atbėgo ir pradėjo maldauti nenužudyti jo, — pasakojo Ševčenka. — Jis paaiškino: jei Raisa Maksimovna neišeis, jį sušaudys. Aš jai šnabždėjau: "Pasakykite, kad pas jus suplyšo pėdkelnės". Ji taip padarė. Čaušesku nusijuokė, įtampa sumažėjo".
Valstybių vadovai ir jų žmonos, su kuriomis Gorbačiovų pora susitiko, ne kartą yra sakę, kad be Raisos Maksimovnos "perestroika" ir tarptautinės įtampos sumažėjimas būtų nevisaverčiai. Be to, Michailui Sergejevičiui ji visada buvo tiesiog "mylima žmona".
"Mes buvome draugai. Visur palaikėme vienas kitą, rūpinomės vienas kitu... Bet tik tada, kai Raisa buvo ant gyvybės ir mirties slenksčio, žmonės staiga pamatė, kad, pasirodo, mylime vienas kitą", — rašė Gorbačiovas knygoje "Vienas su savimi".
