Nuo 1941 iki 1944 metų Panerių miške nacistai sušaudė daugiau nei 70 tūkstančių žydų, pirmadienį lietuviai pagerbė aukas. Išsamiau — Sputnik Lietuva... 2019.09.24, Sputnik Lietuva
Nuo 1941 iki 1944 metų Panerių miške nacistai sušaudė daugiau nei 70 tūkstančių žydų, pirmadienį lietuviai pagerbė aukas. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukose
Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Lietuvoje minima nuo 1994 metų rugsėjo 23 dienos, kartu minimas 1943 metais įvykdytas Vilniaus geto likvidavimas. Šią dieną Vilniaus choralinėje sinagogoje skaitomi Holokausto aukų Lietuvoje vardai ir pavardės. Masinių egzekucijų ir palaidojimų vietose rengiamos aukų pagerbimo ceremonijos.
Ji skirta 1943 metų Vilniaus geto likvidavimo dienai. Tą dieną Vilniaus choralinėje sinagogoje skaitomos visų tų įvykių metu žuvusių žmonių pavardės. Nuotraukoje: memorialinis muziejus Paneriuose.
Nuo 1941 metų vidurio iki 1944 metų rugpjūčio pabaigos naciai Panerių miške nužudė 70 tūkstančių žydų. Ten pat yra jų masinio laidojimo vieta. Nuotraukoje: Lenkijos visuomeninės organizacijos "Rodzina Ponarska" narys, atvykęs pagerbti Paneriuose žuvusių lenkų aukų atminimą.
Daugelis neigė savanorišką lietuvių dalyvavimą Holokauste nacionaliniu mastu arba nenorom pripažino kaimų gyventojų dalyvavimą. Tačiau istorikai nustatė daugiau nei tūkstantį lietuvių, dalyvavusių genocide. Nuotraukoje: Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas.
Nuo 2002 metų Lietuva yra Tarptautinio Holokausto atminties aljanso narė. Nuotraukoje: partijos "Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai" narys Emanuelis Zingeris.
2016 metais, Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga, išleista lietuvių rašytojos Rūtos Vanagaitės knyga "Mūsiškiai", kurioje išsamiai aprašomi to meto įvykiai Lietuvoje, taip pat tai, koks buvo lietuvių vaidmuo genocide. Kai kurie rašytoją apkaltino valstybės išdavyste.
Taip pat Baltijos šalių valdžia atvirai vykdo nacių bendrininkų išaukštinimo politiką. Vis dėlto žinoma, kad daugelis lietuvių vadinamųjų "nacionalinių didvyrių" Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo naikinant žydų bendruomenę. Nuotraukoje: Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.
Skandalą sukėlė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimas nukelti nuo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos sienos atminimo lentą nacių bendrininkui Jonui Noreikai. Nuotraukoje: meras deda gėlių prie paminklo Holokausto aukoms.
Taip pat Lietuvoje ir toliau galioja dvigubi standartai: Lietuvos "partizanai" ir "miško broliai" heroizuojami, tačiau tuo pat metu reiškiama užuojauta žuvusių žydų šeimoms. Nuotraukoje: profesorius Vytautas Landsbergis.
Pasak Vanagaitės, kasdienybėje ir net tarp istorikų Holokausto tema paprastai yra nutylima ir ignoruojama. Tai taip pat yra susiję su oficialia valdžios institucijų politika, propaguojančia lietuvių kaip totalitarinių režimų "aukų", bet ne "budelių" vaidmenį, kaip tai atsitiko šalies žydų atžvilgiu.
