VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Rugpjūčio pabaigoje žiniasklaida pranešė apie masinį kapą, kurį archeologai aptiko Per šiaurėje. Ten buvo palaidoti 227 vaikai, kurie buvo paaukoti, siekiant pamaloninti potvynį sukėlusiems dievams. Panašių laidojimo vietų randama visame pasaulyje, rašo RIA Novosti Alfija Jenikejeva.
Vaikai mainais į ramybę
2011 metais tarptautinė archeologų grupė Peru šiaurėje netyčia aptiko palaidotus 42 vaikus nuo 4 iki 14 metų. Per ateinančius penkerius metus rastų skeletų skaičius padidėjo iki 140. Visos aukos gulėjo galvomis į jūrą, jų veidai buvo nudažyti raudona spalva, o krūtinės ląstos buvo atvertos specialiu būdu. Radiokarbono analizė parodė, kad vaikai mirė tą pačią dieną, regis, 1450 metais. Sprendžiant iš DNR, jie buvo iš skirtingų Čimu imperijos regionų, egzistavusių šioje teritorijoje nuo 900 iki 1470 metų.
Mokslininkai mano, kad vaikai liūties metu suvaryti į pajūrį ir ten paaukoti, kad būtų numalšinta potvynį sukėlusių dievų rūstybė. Kalbama apie gamtos stichiją, sukrėtusią šias žemes XV amžiuje. Tuomet dėl suintensyvėjusių gamtinių El Ninjo reiškinių šiaurinės pakrantės klimatas smarkiai pasikeitė. Jūroje dingo žuvys, žmonės kentėjo nuo nuolatinių liūčių ir potvynių. Ši anomalija šiandien laikoma viena pagrindinių Čimų tautos nuosmukio ir inkų užkariavimo priežasčių.
Rugpjūčio mėnesio radinys — 227 skeletų — pats didžiausias. Gali būti, kad tai nėra galutinis skaičius.
Kruvinos saulės aukos
1991 metais 140 kilometrų nuo Berlyno mokslininkai pamatė medinės konstrukcijos, primenančios garsųjį Stounhendžą, pėdsakus. Radinys datuotas apie 2300 metais prieš Kristų. Konstrukciją sudarė keli apskritimai, suskirstyti į atskiras dalis, ir tikriausiai buvo naudojama ritualams.
Praėjusiais metais, tyrinėdami centrines sekcijas Vudhenge — taip mokslininkai vadino "vokiškąjį Stounhendžą" — aptiko kelių dešimčių įvairaus amžiaus moterų ir vaikų palaikus. Visi jie mirė nuo smūgio per pakaušį. Po to kūnai buvo sumesti į duobes, iškastas apskritimo centre. Šalia palaikų gulėjo ritualinių įrankių duženos.
Vokiečių archeologų manymu, Vudhenge susijęs su mirties ir Saulės kultais, o žmonių aukos galėjo būti teatro spektaklių, apibūdinančių gyvenimo ir mirties ciklą, dalis. Tačiau juos pamatyti turėjo teisę tik patys įtakingiausi bendruomenės nariai — žyniai, vadai ir jų šeimos nariai.
Sudeginti vardan pergalės
Graikų mituose ir legendose gausu žmonių aukojimų detalių. Tačiau iki šiol nebuvo archeologinių to įrodymų. Tik 2016 metais tarptautinė archeologų grupė iškasė vaiko palaikus Dzeuso Olimpiečio šventykloje, esančioje Peloponeso pusiasalyje, ant Olimpo kalno.
Paauglio-berniuko kaulai gulėjo tarp dviejų lygiagrečių akmenų eilių 30 metrų piliakalnyje, kurį sudarė aukojamų gyvūnų pelenai. Skeletas gerai išsilaikęs, išskyrus viršutinę kaukolės dalį. Sprendžiant iš molio drožlių šalia palaikų, vaikas mirė XI amžiuje prieš Kristų. Mokslininkai mano, kad berniukas buvo atneštas paaukoti, nes jo palaikai buvo aukuro viduje.
Kaip rašo "The Guardian", archeologai neatmeta galimybės, kad ten yra ir kitų griaučių. Iškasti tik 7 procentai aukuro, o Olimpo kalnas šimtmečius buvo siejamas su žmonių aukojimais. Be to, įvairiose Graikijos vietose jau rasta indų, pilnų žmonių (tarp jų ir vaikų) kaulų. Ant jų buvo matyti pjūvių ir nuskėlimo pėdsakų, todėl galima daryti prielaidą, kad šie žmonės buvo ne tik nužudyti, bet po mirties iš jų greičiausiai buvo pašalinti minkštieji audiniai.
Sužinoti dievų valią
Maždaug tuo pačiu metu, kai vaikai buvo aukojami ant Olimpo kalno, senovės Kinijoje su jaunais žmonėmis nuo 15 iki 35 metų buvo elgiamasi taip pat. Anot Kanados archeologų, čia per 255 metus žyniai nužudė daugiau nei 13 tūkst. žmonių. Kūnai buvo numetami į specialias aukojimo duobes. Miesto griuvėsiuose rasta daugiau nei du su puse tūkstančio tokių duobių.
Žudė ir karo belaisvius, kurių netrūko, nes imperija nuolat kariavo. Aukojimai buvo dviejų rūšių. "Rensun" apeigų metu šalia nužudytųjų — dažniausiai jie buvo mirusių aristokratų tarnai ar artimieji — tam tikra tvarka išdėstydavo įvairius ritualinius daiktus.
Masinės "dovanos" dievams buvo vadinamos "renšeng". Šių ritualų metu buvo aukojama nuo dešimties iki 50 žmonių vienu metu, nors taip pat žinoma kapavietė su 339 skeletais. Daugelyje iškastų kapų aukų skaičius atitiko numerius, nurodytus ant būrimo kauliukų, rastų šalia palaikų. Greičiausiai žmonės buvo žudomi mainais į dievų valią tam tikru klausimu.
