Seimas ketina stiprinti žemės ūkio paskirties žemės perleidimo kontrolę

© Pixabay / JoenomiasLaukas, arcvhyvinė nuotrauka
Laukas, arcvhyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Nacionalinė žemės tarnyba kontroliuos, kad nebūtų galima įsigyti daugiau žemės ūkio paskirties žemės, nei leidžiama pagal įstatymą

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Lietuvoje siekiama stiprinti žemės ūkio paskirties žemės perleidimo kontrolę, kad asmenys nuosavybės teise neįgytų daugiau žemės ūkio paskirties žemės nei leidžiama pagal įstatymą, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisoms antradienį po svarstymo pritarė Seimas.

Svarstomomis pataisomis siūloma suteikti teisę Nacionalinei žemės tarnybai, kilus įtarimui, tikrinti žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorio atitiktį įstatymo nuostatoms ir reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų bei užsienio organizacijų pateikti dokumentus ir informaciją.

Žemės ūkio ministerija - Sputnik Lietuva
Žemės ūkio ministerija siūlo sujungti tris valstybės įmones

Atlikusi patikrinimą ir nustačiusi pažeidimą dėl didžiausio galimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto, Nacionalinė žemės tarnyba asmeniui turėtų pasiūlyti parduoti valstybei už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę viršijančią žemės ūkio paskirties žemės ploto dalį.

Jeigu nustatytas viršijantis žemės ūkio paskirties žemės plotas sudarytų tik žemės sklypo dalį ir pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, padalijus žemės sklypą, negalima būtų suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, pasiūlymas parduoti būtų teikiamas dėl viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo arba valstybė taptų šio žemės sklypo bendraturtė.

Jeigu asmuo nesutiktų su pasiūlymu, Nacionalinė žemės tarnyba, gindama viešąjį interesą, galėtų pareikšti ieškinį teismui dėl žemės ūkio paskirties žemės, įsigytos pažeidžiant įstatymo nuostatas, perdavimo valstybės nuosavybėn.

Už naujas nuostatas balsavo 59 Seimo nariai, prieš — 1, susilaikė 20 parlamentarų. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Naujienų srautas
0