VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Spalį į Lietuvą atvyksta Jungtinių Amerikos Valstijų bataliono dydžio vienetas, kuriame bus per 500 JAV sausumos pajėgų karių, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba (KAM).
Pranešime pabrėžiama, kad Į Lietuvą Amerikos kariai atvyksta kaip Sausumos pajėgų operacijos "Atlanto ryžtas" dalis ir bus čia iki kitų metų pavasario.
"JAV pajėgos yra itin reikšmingas atgrasymo veiksnys, todėl prisidės prie NATO vykdomų pastangų Baltijos regione", — sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad į Lietuvą atvyksta JAV kariuomenės 1-osios divizijos 9-ojo pulko 1-asis batalionas. Be to kartu kariai atsigabena ir savo sunkiąją techniką: 30 tankų "Abrams", 25 pėstininkų kovos mašinas "Bradley", 70 ratinių transporto priemonių. Bataliono kariai ir technika išsidėstys Gen. S. Žukausko kariniame poligone Pabradėje.
Pasak Karoblio, šį JAV karių atvykimą "įgalino valstybės investicijos į mokymų infrastruktūrą" Pabradėje ir kitur. Be to ministras pabrėžia, kad Lietuvos kariuomenės logistai išsprendė visus praktinius JAV karių atvykimo ir buvimo Lietuvoje klausimus.
Planuojama, kad JAV sunkusis batalionas Lietuvoje bus dislokuotas iki 2020 metų pavasario. Būdami Lietuvoje JAV kariai bendradarbiaus su Lietuvos kariais, keisis patirtimi įgyvendinant Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų mechanizacijos projektą.
Lietuva atvykstantiems JAV kariams suteiks visą reikiamą priimančiosios šalies paramą ( apgyvendinimą, logistinę paramą, kt.). JAV kariai taip pat naudosis Lietuvos kariuomenės poligonų infrastruktūra, pabrėžiama pranešime.
JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, kaip dalis JAV Sausumos pajėgų operacijos rytinėje Aljanso dalyje "Atlanto ryžtas". Nuo 2014 metų pavasario Lietuvoje jau buvo dislokuota daugiau nei dešimt JAV sausumos pajėgų rotacijų. Pastarąjį kartą Lietuvoje JAV rotacinės pajėgos buvo dislokuotos 2017 metais.
NATO pajėgų didinimas Baltijos šalyse
Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos sustiprintos bataliono taktinės grupės. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Rukloje yra nacionalinis Aljanso batalionas, turintis daugiau nei tūkstantį žmonių. Taip pat NATO naudoja Pabradės, Kairių, Kazlų Rūdos ir Rokų poligonus, taip pat Zoknių aerodromą, kuriame bazuojami Aljanso naikintuvai.
Vakarų politikai ir aukštieji kariuomenės pareigūnai nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę".
Pavyzdžiui, Baltijos šalių, tiesiogiai besiribojančių su Rusija, politikai prašo NATO padidinti karių skaičių ir nuolat dislokuoti aljanso karinę bazę regione. Tuo pat metu prie Rusijos sienų jau labai išaugo aljanso karinis kontingentas, o Baltijos šalių valdžia ir toliau sudaro gynybos sutartis su JAV ir rengia bendras karines pratybas.
Pasak Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojo Michailo Popovo, Aljanso greitojo reagavimo pajėgų skaičius per dvejus metus išaugo nuo 25 iki 40 tūkst. — padidėjo 1,6 karto.
Pirmą kartą XXI a.: kam vokiečių povandeninis laivas įplaukė į Klaipėdos uostą >>
Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskvoje nėra, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų išdėstyti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.
Taip pat Maskva pažadėjo adekvačiai reaguoti į bet kokius NATO ir JAV planus stiprinti savo karines pajėgas Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Rusijos aukšto rango pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Lenkija ir Baltijos šalys, rinkdamosi JAV ir NATO bazes, tampa "atsakomųjų veiksmų taikiniais".
