XIV amžiuje šią dieną lietuviai aukojo gyvūnus Dievui Velesui. Šiuolaikiniai Lietuvos gyventojai tiesiog atėjo į Neries pakrantę pasižiūrėti spektaklio, kurį parengė Vilniaus etninės kultūros centras. Čia jų laukė laužai, šokiai ir dainos rudens pradžios proga.
© Sputnik / Владислав Адамовский2019 metais rudens lygiadienis įvyko rugsėjo 23 dieną. Nuo senų senovės tarp daugelio tautų saulėgrįžos diena buvo laikoma mistine, kupina nepaprastų dalykų.
1/13
© Sputnik / Владислав Адамовский
2019 metais rudens lygiadienis įvyko rugsėjo 23 dieną. Nuo senų senovės tarp daugelio tautų saulėgrįžos diena buvo laikoma mistine, kupina nepaprastų dalykų.
© Sputnik / Владислав АдамовскийLietuvoje Vilniaus etninės kultūros centras nusprendė švęsti senovinę šventę ir paruošė neįprastas instaliacijas sekliuose Neries krantuose.
2/13
© Sputnik / Владислав Адамовский
Lietuvoje Vilniaus etninės kultūros centras nusprendė švęsti senovinę šventę ir paruošė neįprastas instaliacijas sekliuose Neries krantuose.
© Sputnik / Владислав АдамовскийĮ tradicinę rudens lygiadienio šventę susirinko nemažas skaičius sostinės gyventojų ir svečių.
3/13
© Sputnik / Владислав Адамовский
Į tradicinę rudens lygiadienio šventę susirinko nemažas skaičius sostinės gyventojų ir svečių.
© Sputnik / Владислав АдамовскийProtėvių rudens lygiadienio šventė buvo susijusi su derliaus nuėmimu ir sezoninių lauko darbų rezultatų apibendrinimu. Todėl instaliacijos yra pagamintos iš natūralių medžiagų, o aktoriai apsirengę valstietiškais drabužiais.
4/13
© Sputnik / Владислав Адамовский
Protėvių rudens lygiadienio šventė buvo susijusi su derliaus nuėmimu ir sezoninių lauko darbų rezultatų apibendrinimu. Todėl instaliacijos yra pagamintos iš natūralių medžiagų, o aktoriai apsirengę valstietiškais drabužiais.
© Sputnik / Владислав АдамовскийĮ Neries upę buvo nuleistas plaustas ir jaunieji menininkai šoko ant jo grojant muzikai.
5/13
© Sputnik / Владислав Адамовский
Į Neries upę buvo nuleistas plaustas ir jaunieji menininkai šoko ant jo grojant muzikai.
© Sputnik / Владислав АдамовскийSenovės keltai šią dieną šventė obuolių derliaus nuėmimo ir nokinimo šventę — Maboną.
6/13
© Sputnik / Владислав Адамовский
Senovės keltai šią dieną šventė obuolių derliaus nuėmimo ir nokinimo šventę — Maboną.
© Sputnik / Владислав АдамовскийKeltų tradicijos yra išlikusios daugelyje Europos šalių, kur rugsėjo pabaigoje — spalio pradžioje vis dar rengiamos šventės derliaus pabaigai paminėti.
7/13
© Sputnik / Владислав Адамовский
Keltų tradicijos yra išlikusios daugelyje Europos šalių, kur rugsėjo pabaigoje — spalio pradžioje vis dar rengiamos šventės derliaus pabaigai paminėti.
© Sputnik / Владислав АдамовскийSenovės lietuviai tą dieną rengdavo šventę dievo Žemininko garbei ir aukojo jam gyvūnus.
8/13
© Sputnik / Владислав Адамовский
Senovės lietuviai tą dieną rengdavo šventę dievo Žemininko garbei ir aukojo jam gyvūnus.
© Sputnik / Владислав АдамовскийJie aukodavo gyvūnų poras: jautį ir karvę, aviną ir avį, žąsiną ir žąsį. XIV amžiaus dokumentuose pažymėta, kad ypač Žemininkas mėgo ožkas, kurios buvo laikomos vaisingumo simboliu.
9/13
© Sputnik / Владислав Адамовский
Jie aukodavo gyvūnų poras: jautį ir karvę, aviną ir avį, žąsiną ir žąsį. XIV amžiaus dokumentuose pažymėta, kad ypač Žemininkas mėgo ožkas, kurios buvo laikomos vaisingumo simboliu.
© Sputnik / Владислав АдамовскийNuotraukoje: spektaklio fragmentai Neries krantinėje, šalia Karaliaus Mindaugo tilto.
10/13
© Sputnik / Владислав Адамовский
Nuotraukoje: spektaklio fragmentai Neries krantinėje, šalia Karaliaus Mindaugo tilto.
© Sputnik / Владислав АдамовскийLietuvoje rasta paleoastronominių paminklų — rytų-vakarų kryptimi išsidėsčiusių uolienų.
11/13
© Sputnik / Владислав Адамовский
Lietuvoje rasta paleoastronominių paminklų — rytų-vakarų kryptimi išsidėsčiusių uolienų.
© Sputnik / Владислав АдамовскийTai sutampa su saulės azimutais pavasario ir rudens lygiadienių metu.
12/13
© Sputnik / Владислав Адамовский
Tai sutampa su saulės azimutais pavasario ir rudens lygiadienių metu.
© Sputnik / Владислав АдамовскийLietuvoje ritualiniai laužai kasmet uždegami rudens lygiadienio dieną, skambant etninei muzikai. Ši tradicija liko nuo senovės "ožkos aukojimų", kai buvo deginama kaliausė.
13/13
© Sputnik / Владислав Адамовский
Lietuvoje ritualiniai laužai kasmet uždegami rudens lygiadienio dieną, skambant etninei muzikai. Ši tradicija liko nuo senovės "ožkos aukojimų", kai buvo deginama kaliausė.