VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai šaukia neeilinį Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdį dėl užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus susitikimo su Baltarusijos URM vadovu Vladimiru Makėjumi Niujorke.
Raginimas surengti posėdį skelbiamas TS-LKD tinklalapyje.
Frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Emanuelis Zingeris ir Žygimantas Pavilionis, remdamiesi Seimo statuto 53 straipsnio antru punktu, surinko reikalingus parašus dėl neeilinio Užsienio reikalų komiteto posėdžio sušaukimo pirmadienį, rugsėjo 30 dieną.
Seimo nariai Linkevičiaus ketina klausti apie Lietuvos poziciją derybose dėl Europos Sąjungos-Baltarusijos partnerystės prioritetų ir šių derybų eigos.
"Informacija, kuri mus pasiekė oficialiais ir neoficialiais kanalais, kelia nerimą dėl Lietuvos valstybės pozicijos Astravo atominės elektrinės bei laikysenos šiuo ir kitais susijusiais klausimais Europos Sąjungoje. Todėl naudojamės parlamentine teise reaguoti greitai sušaukiant neeilinį komiteto posėdį", — motyvavo Ažubalis.
Be to, konservatoriai savo kreipimesi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą ir Vyriausybę ragina neišduoti Lietuvos nacionalinio saugumo interesų ir užtikrinti, kad Lietuva "neatsitrauks nuo ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimų vetavimo, kaip instrumento Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti".
"Nepaisant Seimo priimto įstatymo dėl nesaugios elektros nepirkimo ir neįleidimo į Lietuvos teritoriją ir galiojančios Nacionalinio saugumo strategijos bei kitų teisės aktų, kuriuose aiškiai įtvirtinta nuostata dėl nesaugios Baltarusijoje statomos Astravo AE keliamos grėsmės, Vyriausybė ir, ypatingai užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, nesiima jokių aktyvių politinių ir diplomatinių priemonių siekiant vieningos Baltijos šalių ir visos ES pozicijos dėl elektros energijos, pagamintos nesaugiose atominėse elektrinėse, neįsileidimo į ES šalių rinkas", — pabrėžiama TS-LKD pranešime.
TS-LKD prezidiumas siūlo frakcijai Seime svarstyti užsienio reikalų ministro politinę atsakomybę, jei būtų atsitraukta nuo Lietuvos pamatinių nuostatų dėl Astravo keliamos grėsmės.
"Mus pasiekė informacija, jog yra ketinimų spalio mėnesio viduryje planuojamoje Europos Sąjungos Užsienio reikalų Taryboje galimai išduoti nacionalinius interesus ir atsisakyti dabartinės Lietuvos pozicijos vetuoti ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimą dėl jos vykdomos nesaugios Astravo AE statybos, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui", — pažymėjo partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Taigi, neeiliniame posėdyje konservatoriai ketina prašyti informacijos apie 2019 metų spalio mėnesį planuojamą ES Vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federikos Mogherini vadovaujamos delegacijos vizitą į Baltarusiją.
Anksčiau Lietuvos URM teigė, kad ES ir Baltarusijos susitarimas dėl partnerystės prioritetų gali būti priimtas, jeigu baigdamas statyti elektrinę Minskas atsižvelgs į ES streso testų rekomendacijas ir parengs planą jėgainės saugumui užtikrinti.
Lietuvos požiūris į Baltarusijos AE
Lietuva ir Baltarusija turi skirtingas pozicijas dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos, todėl abiejų šalių santykiai paaštrėjo.
Vilnius nuolatos kritikuoja projektą, visų pirma, nėra patenkintas statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad stotis statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".
2017 metų vasarį Lietuvos Seimo partijos pasirašė susitarimą ir tų pačių metų balandį priėmė "Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymą".
Vėliau, tų pačių metų birželį, Seimas, 104 parlamentarams vieningai balsavus už, įstatymu pripažino branduolinę elektrinę, statomą Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, "keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui".
Lietuva ne kartą ragino boikotuoti objekto statybą. Lietuvos valdžios institucijos atsisakė pirkti elektros energiją iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" AE.
Baltarusijos valdžios institucijos ne kartą pažymėjo, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Minskas pabrėžė, kad elektrinė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokios rizikos.
