Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje Lietuvos ir Latvijos prezidentai sukritikavo Rusiją, nors renginys buvo skirtas klimato pokyčiams ir tvariai ekonominei plėtrai.
Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Rusija neverta pasitikėjimo. Eilinį kartą Lietuvos prezidentas pasiskundė Rusijos grėsme. Tuo tarpu nuošalyje liko tokios temos, kaip rusakalbių priespauda Baltijos šalyse ir Rusijos žurnalistų persekiojimas.
Rusijos ambasada Vilniuje įvertino Lietuvos prezidento kalbą.
"Nėra abejonių: "rusiškąją" kalbos dalį paruošė "specialistai", įgudę kurti ir įgyvendinti griežtą oficialaus Vilniaus antirusišką kursą", — pareiškė diplomatinė atstovybė.
Pasak diplomatų, Nausėdos kalba primena konfrontacijos Rusijos Federacijai manifestą arba "kelių planą", vedantį dvišalius santykius į aklavietę.
Ambasada pabrėžė, kad anksčiau ar vėliau ši situacija turės pasikeisti, tačiau kol kas neaišku, kas ir kada iš Lietuvos pusės pradės šį procesą.
Interviu Sputnik Lietuva ekspertas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, kad Lietuvos prezidentas transliuoja "standartinę" antirusišką poziciją, kurios Lietuvos vadovybė laikosi pastaruosius 30 metų. Jo manymu, tokia padėtis tęsis tol, kol šioje šalyje bus pakeista visa valdžios sistema.
