VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Bankrutavus vienai didžiausių žuvies perdirbimo įmonių Kuržemės šiaurėje, jos įranga atiteko konkurentams Rusijoje, praneša "Nekā personīga" TV3 kanale.
Sunkūs Latvijos žuvies perdirbimo laikai buvo 2015 metais, kai "Rosselchoznadzor" uždraudė importuoti žuvies produktus iš Latvijos ir Estijos į Rusiją dėl sisteminių pažeidimų, nustatytų atliekant patikrinimus. Kai kurios įmonės prisitaikė prie naujų sąlygų, tačiau daugelis žlugo.
Nuo Europos fondų iki ūkio
Du šimtai žmonių dirbo vienoje didžiausių šprotų auginimo įmonių Kuržemės šiaurėje, Mersrage, — "Sabiedrība IMS". Moderni įranga buvo įsigyta už Europos fondų pinigus, ji kainavo daugiau nei tris milijonus eurų. Kai ko įsigyta uždarius Rusijos rinką.
Nebuvo įmanoma įsilieti į naują rinką. 2017 metais elektros prekybos bendrovė "Geton Energy" pareikalavo paskelbti "Sabiedrībai IMS" nemokia.
"Sabiedrībai IMS" buvo skolinga kelis milijonus eurų bankui "Rietumu", daugiau nei 300 tūkst. eurų valstybei. Siekdamas patenkinti kreditorių reikalavimus, bankroto administratorius šių metų vasarį pardavė aukcione bendrovės įrangą — šaldytuvus ir kitus prietaisus. Įrangą už 1,2 mln. nupirko "Zītari LZ".
Po trijų mėnesių "Zītari LZ" už 280 tūkst. eurų nusipirko kitos bankrutavusios žuvies perdirbimo įmonės "Kuršu zeme" įrangą. Ši įmonė įgijo 2,8 mln. eurų lėšų. 2017 metais ji nusipirko įrangos už pusę mln.
Pagrindinė "Zītari LZ" veikla susijusi su maitinimo paslaugomis — jos valgyklos veikia Rygoje ir Ventspilyje. Įmonė neketina užsiimti žuvų perdirbimu, o aukcionuose įsigytą įrangą parduos į Rusiją.
"Gavau galimybę, sugalvojau naują verslą. Žinau, kas vyksta Latvijos žuvies perdirbime, pats užsiėmiau žuvimi, turėjau laivą, todėl žinau juos visus — tiesiog prekiaujame.
Dalį parduodame Ukrainai, dalį Baltarusijai, Kaliningradui. (Įranga) IMS iš dalies, ne visa, buvo nuvežta į Kaliningradą", — sakė Juris Zeltinsas, "Zītari LZ" vykdomasis direktorius.
Kaliningrade įrangą įsigijo įmonė "EnergoMehProm". Jos vadovas Leonidas Chodosko yra ir žuvininkystės ūkio "Už tėvynę" techninis direktorius. Šis ūkis jau nusipirko žvejybos laivą Latvijoje. Pastaraisiais metais įmonė plečia savo gamybą, kad pakeistų šprotų tiekimą iš Latvijos ir patektų į Europos rinką.
Įprastas procesas
Žuvininkystės pramonės sąjungos prezidentas Didzis Šmitsas nemato problemų dėl to, kad latvių įranga iškeliauja pas konkurentus.
"Manau, kad tai yra normalus procesas. Šią įrangą eksportuoja ir montuoja Latvijos įmonės, taip pat ir Rusijoje. O kas, jei įmonė nebėra rinkoje ir ši įranga tiesiog stovi — tada jos kaina yra praktiškai lygi nuliui, nebent yra vieta, kurioje tokia įranga paklausi, ir šiuo atveju tai yra Rusija", — teigė Šmitsas.
Europos lėšų paskirstymą prižiūrinti kaimo paramos tarnyba taip pat nemato problemos dėl to, kad įranga buvo parduota Rusijai.
"Logiška, kad kiti perka šią įrangą — šiuo atveju tai yra Rusijos įmonės, ir tai paaiškinama tuo, kad jos dabar plėtoja žuvies perdirbimą, atsižvelgiant į tai, kad konservai yra jų vartojamas produktas, o mūsų perdirbimo įmonės iki šiol buvo pavyzdinės. Jų įsigyta įranga yra pakankamai gera naudoti", — sakė žuvininkystės ir vyriausybės teikiamos paramos skyriaus direktorius Rinaldsas Vacersas.
