VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA) spaudai išplatintame pranešime.
Bankų turto mokesčio įstatymo pataisos svarstomos Seime. Deputatai siūlo nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams. Manoma, kad tai padėtų į šalies biudžetą surinkti papildomai 100 mln. eurų.
LBA atlikta preliminari bankų turto mokesčio poveikio analizė parodė, kad deklaruojama šios naujovės nauda būtų lašas jūroje, palyginti su ilgalaike žala šalies gyventojų finansinei situacijai bei šalies ekonomikai ir investicinei aplinkai.
Būsto paskolų palūkanos kiltų iki 4,6 proc.
Preliminariu LBA vertinimu, naujas mokestis ypač atsilieptų būsto paskolų kainoms ir turėtų įtakos daugybės šeimų gyvenimui. Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai kas antras gyvenamasis būstas yra įsigyjamas su banko paskola.
Analitikai prognozuoja, kad bankai nebegalėtų suteikti žmonėms būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar, jos galėtų kilti iki 2,8–4,6 proc.
Dėl išaugusios palūkanų naštos būstas su paskola pirkėjui atsieitų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar. Pavyzdžiui, už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau. Tad tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.
Paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų iki 3,8 proc.
Naujo mokesčio poveikį pajustų ir verslas — paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc.
"Be bankų paskolų verslo plėtra neįmanoma. Tyrimų duomenimis, paskolos verslo plėtrai į bankus kreipiasi apie 66 proc. šalies įmonių, ypatingai regionuose. Pablogėjus įmonių skolinimosi galimybėms, 17–35 mln. eurų susitrauktų ir bendrasis vidaus produktas", — rašo LBA.
Mokesčio įvedimas skaudžiai atsilieptų ir visai šalies ekonomikai. Ilgalaikė žala gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 100 mln. eurų, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų, kuriuos galėtų skirti plėtrai, modernizavimui ir socialinėms reikmėms.
LBA ekonomistai prognozuoja du scenarijus. Anot pirmojo, perkėlus didesnę mokesčio naštą ant vartotojų pečių, reikšmingiau augtų paskolų palūkanų normos, tačiau žala ekonomikai būtų mažesnė. Vadovaujantis kitu scenarijumi, kuris būtų palankesnis klientams, bankai didžiąją dalį mokesčio kaštų padengtų savo sąskaita. Šiuo atveju paskolų palūkanų augimas siektų apie pusę procentinio punkto, tačiau Lietuvos ekonomika netektų pusės milijardo eurų.
