VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Baltijos šalių delegacijos eilinį kartą bando pritraukti tarptautinės bendruomenės dėmesį, o antirusiškos temos akcentavimas — laiko patikrintas būdas tai pasiekti, sakė politologas Igoris Šatrovas interviu Sputnik Lietuva metu.
"Būtent tuo ir išsiskiria Baltijos šalių delegacijos — tuo, kad jos pačios reklamuojasi, naudodamasis antirusiška tema, ir kad iš esmės pagrindinė misija, kurią Baltijos šalys skiria Europos institucijoms, jau seniai tėra antirusiška retorika, kažkokia informacinio pobūdžio provokacija, ir iš esmės nieko daugiau", — teigė ekspertas.
Anot jo, Baltijos šalys negali pasigirti didele ekonomine veikla ar politine reikšme, todėl joms daugiau nieko kito nelieka, kaip "šildyti rankas" dėl rusofobijos.
"Apskritai šis Europos pakraštys, kuriame atsidūrė Baltijos šalys, dabar vykdo būtent antirusiška propaganda paremtą "misiją". Kaip žinome, ten yra įsikūrę įvairūs informaciniai centrai..." — teigė Šatrovas.
Eksperto manymu, nuolatinio dėmesio pritraukimas dėl neva kylančios "Rusijos grėsmės" — ne kas kita, kaip propaganda ir noras "priminti apie save", tačiau "sveikoji" Europos dalis į tai jau seniai nekreipia dėmesio.
Anksčiau Latvijos, Lietuvos, Gruzijos ir Ukrainos atstovai priėmė bendrą sprendimą boikotuoti ETPA rudens sesijos atidarymą. Lietuvos delegacijai bus atstovaujama dalinai. Latvijos delegacijos ETPA vadovė Inese Libina-Egnere pareiškė, kad Latvija vienintelė iš šalių, kuri nedalyvaus plenarinėse sesijose, tačiau
Gruzijos delegacija savo ruožtu atsisakė dalyvauti ceremonijose, vyksiančiose šios sesijos ir Asamblėjos posėdžio metu.
Vėliau prie dalinio boikoto prisijungė ir Lenkija. Šalis nedalyvaus iškilmėse, minint Europos Tarybos 70-metį.
Tokiu būdu minėtos šalys protestavo prieš Rusijos grąžinimą į ETPA.
Tuo tarpu Estijos delegacija paskelbė visgi ketinanti dalyvauti Asamblėjos darbe, nes dabartinė "sudėtinga situacija reikalauja Estijos dalyvavimo" dialoge.
Rusija ir ETPA
2014 metų balandžio mėnesį iš Rusijos delegacijos ETPA buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo susijungimo su Rusija. 2015 metais ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau sankcijos buvo tik sugriežtintos.
Reaguodama į tai, delegacija pareiškė atsisakanti dirbti tokiomis sąlygomis, o 2016–2018 metais nepateikė prašymo patvirtinti jos įgaliojimus. 2017 metų birželio mėnesio pabaigoje Rusija paskelbė, kad sustabdo dalį savo įmokų mokėjimo.
Birželio pabaigoje ETPA priėmė rezoliuciją, leidžiančią Rusijos delegacijai dalyvauti birželio mėnesio sesijoje. Vėliau buvo priimtas dar vienas dokumentas, visiškai atkuriantis Maskvos teises.
Kai kurie Vakarų politikai buvo nepatenkinti šiuo sprendimu. Tarp jų buvo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Gruzijos parlamentarai.
Anot Šiuolaikinių valstybių plėtros instituto direktoriaus Dmitrijaus Solonikovo, Baltijos šalių ir Kijevo pozicija neturės rimtos įtakos ETPA.
