VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Beveik pusė (48 proc.) Lietuvos gyventojų sako, kad jie arba jų artimieji šiemet susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais, atskleidžia "Swedbank" Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa.
Pranešama, kad 1 iš 6 susidūrimų su sukčiais gyventojams baigiasi finansiniais nuostoliais. Pasak "Swedbank" Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, praktika rodo, kad nuo sukčių nukenčia ne tik senyvo amžiaus žmonės, kaip įprastai manoma.
"Į telefoninių ar elektroninių sukčių pinkles dažniau įkliūva ir finansinę žalą patiria jaunesni 18–35 m. amžiaus šalies gyventojai. Vyresni nei 56 m. gyventojai nuo sukčių nukenčia rečiau, tačiau išsiskiria tuo, jog sukčiai iš jų sugeba išvilioti didžiausias pinigų sumas", — sako Cvilikienė.
Pasak ekspertės, jaunesnė gyventojų dalis gali greičiau išgirsti perspėjimus dėl sukčių veikimo metodų, tačiau tuo pačiu jie ir dažniau nukenčia nuo sukčių atakų, kurios tampa vis išradingesnės ir geriau užmaskuotos.
Dažniausias nuostolis — keliasdešimt eurų
Kaip rodo tyrimas, kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) su sukčiais susidūrusių ir materialinę žalą patyrusių gyventojų teigia, kad dėl to prarado 10–50 eurų.
Kone kas penktas (18 proc.) nukentėjusiųjų sako patyrę 101–500 eurų nuostolius, 13 proc. nukentėjusiųjų nurodo 51–100 eurų žalą. Daugiau nei 3 tūkst. eurų teigia praradę 4 proc. su sukčių atakomis susidūrusių ir finansinės žalos patyrusių gyventojų.
Dažniausiai gyventojai pinigus praranda apsipirkę fiktyviose elektroninėse parduotuvėse, kuomet užsakytos prekės jų nepasiekia, arba per neapdairumą atskleidę savo el. bankininkystės duomenis, taip suteikdami galimybę sukčiams pasisavinti pinigus iš jų sąskaitos.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis pažymi, kad dalis nukentėjusiųjų vis dar netenka pinigų sukčiams pavykus įtikinti, kad jų artimieji pateko į nelaimę. Kita sukčiavimo forma — apsimetama draugu ar geru pažįstamu, kuriam taip pat skubiai prireikia pinigų.
Matonio teigimu, policija kiekvieną mėnesį pradeda maždaug 200 ikiteisminių tyrimų dėl įvairių sukčiavimų formų ir būdų. Beveik pusę jų pareigūnams pavyksta išaiškinti.
Sukčiai persikelia į internetą
Nors telefoniniai skambučiai išlieka pagrindiniu metodu, su kuriuo sako susidūrę 88 proc. gyventojų, vis daugiau gyventojų susiduria su elektroniniu sukčiavimu.
Tyrimas rodo, kad daugiau kaip 40 proc. su sukčiais šiemet susidūrusių gyventojų yra gavę apgaulingų el. laiškų. Tai 15 proc. daugiau nei 2016-aisiais. Išaugo ir susidūrusių su kenkėjiškomis programėlėmis bei netikromis el. parduotuvėmis gyventojų skaičius, rodo statistika.
Tyrimo duomenimis, beveik pusė (47 proc.) apklaustųjų sako, kad jaučiasi nesaugūs, nes mano, kad sukčių aukomis gali tapti kiekvienas. Dar 11 proc. pažymi neturintys pakankamai informacijos, kaip apsisaugoti nuo sukčių, todėl nuogąstauja dėl savo pinigų ar asmeninių duomenų saugumo.
