VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Latvija nebijo sužlugdyti Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL, nes potencialios pajamos iš Baltarusijos krovinių srauto gali viršyti Europos Sąjungos subsidijas, interviu Sputnik Lietuva sakė ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.
Ketvirtadienį Vilniuje susitiko Lietuvos ir Latvijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Egilis Levitas. Vadovai teigė, kad sutaria dėl to, jog statomoje Baltarusijos atominėje elektrinėje reikia laikytis tarptautinių saugos standartų, tačiau politikai nesutaria dėl šios atominės elektrinės energijos pirkimo klausimo. Nausėda perspėjo, kad šie nesutarimai gali kliudyti Baltijos šalių pasitraukimui iš BRELL ir jų sinchronizacijai su Vakarų Europos sistema.
Anot Nosovičiaus, realūs Lietuvos ir Latvijos nesutarimai iš tikrųjų susiję ne su Baltarusijos atomine elektrine, o su Baltarusijos tranzitu.
"Šis konfliktas dėl krovinių ir pinigų jau įkalė pleištą tarp Lietuvos ir Latvijos — ir įkalė jau seniai", — pažymėjo ekspertas.
Anot jo, Lietuva labai nenori bendradarbiauti su Baltarusijos atomine elektrine, bet kartu tikrai nenori atsisakyti Baltarusijos tranzito. O tai, kad Latvija pasinaudojo Minsko ir Vilniaus konfliktu ir perėmė krovinius, Lietuvoje suvokiama kaip išdavystė.
"Vykstant tranzito iš Lietuvos į Latviją perorientavimui, Lietuvos ir Latvijos santykiai vis blogės, o Baltarusijos AE yra tik neigiamo požiūrio į Rygą priedanga", — teigė Nosovičius.
Ekspertas taip pat pažymėjo, kad tokiu argumentu Lietuva pasiskųs Briuseliui ir Vašingtonui, įrodydama, kad Latvija nutraukia sinchronizaciją su Europa.
"Šioje vietoje reikia suprasti, kad tai pačių Baltijos šalių, kurioms tai yra ideologinis klausimas, iniciatyva, ir, kaip visada, klausimas, kaip nutraukiant ryšius užsidirbti ir pritraukti Europos pinigų į pasitraukimą iš BRELL. Todėl Latvija į Lietuvos pasipiktinimą aršiai nereaguos", — analitikas.
Anot Nosovičiaus, Latvijoje viskas jau apskaičiuota ir yra sąmata, kuri leidžia manyti, kad pajamos iš Baltarusijos krovinių srauto į Latvijos uostus yra didesnės nei galimos ES subsidijos pasitraukimui iš BRELL.
Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL
Lietuva, Latvija ir Estija susitarė pasitraukti iš BRELL energetinio žiedo iki 2025 metų, paaiškindamos savo poziciją noru užtikrinti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos Federacijos". Tarp Baltijos šalių, Europos Komisijos ir Lenkijos buvo pasirašytas atitinkamas susitarimas.
Planuojama, kad Baltijos šalių energetikos sistemos bus prijungtos prie žemyninės Europos tinklų per dvi jungtis su Lenkija — per jau pastatytą "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį.
Maskva tikisi, kad net ir po Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.
Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL valstybei liks vien energijos tiekimai iš Lenkijos ir "NordBalt" energijos jungties, kuri veikia su nuolatiniais sutrikimais. Taip pat tikėtina, kad padidės tarifai galutiniams vartotojams.
Ginčas dėl Baltarusijos atominės elektrinės
Ryšiai tarp Vilniaus ir Minsko pablogėjo dėl Baltarusijos AE statybų. Objektas yra Gardino regione, 50 kilometrų atstumu nuo Lietuvos sostinės. Lietuvos netenkina statyboms pasirinkta vieta.
Lietuvos politikai mano, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui, ir paragino kaimynines šalis boikotuoti projektą. Tačiau niekas nepalaikė Vilniaus.
Tuomet Lietuvoje įstatymų lygiu nuspręsta uždrausti elektros energijos importą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės.
Tačiau Minskas ne kartą pabrėžė, kad jėgainė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra pavojaus.
