Neseniai neeiliniame ir uždarame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje Linkevičiui teko atsakinėti į konservatorių klausimus, kurie jiems iškilo po jo susitikimo su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi Niujorke.
Opozicija įtaria, kad Lietuva gali atsisakyti vetuoti ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimą dėl pastarosios vykdomų Astravo atominės elektrinės (AE) statybų. Taip pat Linkevičius kaltinamas tuo, kad blogai kūrė bendrą Europos frontą prieš tas statybas. Tačiau ar tai realios konservatorių priekaištų jam priežastys?
Kodėl keista
Norint suprasti, kodėl arši ir kryptinga "Tėvynės sąjungos" kritika URM vadovo atžvilgiu atrodo keistai, reikia įvertinti platesnį situacijos kontekstą.
Niekam ne paslaptis, kad Lietuva dažnai plaukia JAV užsienio politikos farvateryje. Prieš kurį laiką buvęs Jungtinių Valstijų prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džonas Boltonas apsilankė Minske, ir šalys atkūrė diplomatinius santykius, nes Vašingtonas staiga labai susirūpino Baltarusijos priklausomybe nuo Rusijos.
Konservatoriams Amerikos žodis visada buvo šventas. Todėl nesuprantama, kodėl jie kritikuoja Linkevičių, kuris, plėtodamas dialogą su kaimynine valstybe, faktiškai vykdo JAV nurodymus. Dar daugiau, dabartinis Lietuvos užsienio reikalų ministras asmeniškai visada buvo nuoseklus amerikiečių politikos ir Dalios Grybauskaitės, kurią galima vadinti konservatorių prezidente, linijos šalininkas.
Pagaliau, Linkevičius iš esmės daro tai, ką sako naujas šalies vadovas Gitanas Nausėda, greičiausiai, po signalo iš Vašingtono sugalvojęs "perkrauti" santykius su Baltarusija. Tačiau prezidentui "Tėvynės sąjungos" aktyvistai priekaištų kažkodėl neturi — kaltas tik ministras.
Šiame kontekste manytina, kad Astravo AE problematika yra tik pretekstas Linkevičiaus kritikai, o iš tikrųjų konservatoriai siekia kažko kito. Klausimas — ko?
Rinkimai ar pinigai?
Pirmas ir paprasčiausias paaiškinimas — "Tėvynės sąjunga" jau ruošiasi kitų metų Seimo rinkimams. Kaip pažymėjo tas pats Linkevičius:
"Turbūt, artėja rinkimai, kai kas nori tai išnaudoti. Man truputį keista, kodėl šita situacija pasirinkta. Turbūt, kolegos nelabai turi fantazijos ir kažkokių kitų klausimų jie nesugalvoja, nori kažkokios konfrontacijos".
Jam antrina Gediminas Kirkilas ir premjeras Saulius Skvernelis, kuris pareiškė: "Kalbant apie konservatorius, nieko naujo — artėja rinkimai, ir ištraukiama bauginimo rusais korta. Gaila, kad kaltinimai reiškiami užsienio reikalų ministrui visiškai nepagrįstai".
Kitaip tariant, išeina, kad Linkevičiaus kritikams svarbesnis ne rezultatas, o Tėvynės gelbėjimo procesas (tiksliau, jo imitavimas). Tačiau, galimai, viskas ne taip paprasta, kaip atrodo, ir konservatorių rinkiminiai planai platesni.
Galbūt, jie neketina apsiriboti kritika ministro atžvilgiu ir sieks jo at(si)statydinimo. Jeigu tai įvyks, ieškant naujo kandidato į URM vadovo postą, prieš rinkimus gali kilti įtampa santykiuose tarp Kirkilo, Skvernelio, Nausėdos ir Ramūno Karbauskio. Ir neatmestina, kad šiame "drumstame vandenyje" konservatoriai bandys pagauti savo žuvį — kaip nors per prezidentą (kurio žodis šiuo atveju svarbus, nes užsienio politika yra jo atsakomybės sritis) "prastumti" į ministrus savo žmogų.
Kam taip kankintis? Pagalvokime. Baltarusija svarbi Amerikai ir Europos Sąjungai, kuri nori pasirašyti su Minsku partnerystės sutartį. Vadinasi, Vakaruose gali atsirasti įvairios oficialios ir neoficialios "Baltarusijos suvereniteto stiprinimo" programos, ir kažkas turės šiuos pinigus skirstyti bei įsavinti. Kodėl bent dalinai ne Lietuva, kuri seniai, reikalui esant, bando būti tarpininke tarp Vakarų ir Baltarusijos? O jei tai bus Lietuva, svarbų vaidmenį šiame reikale vaidins URM ir asmeniškai ministerijos vadovas.
Tačiau yra problema. Kaip pasakyta Prezidentūros išplatintame pranešime spaudai: "Šalies vadovas pabrėžia, kad ministras Linkevičius, siekdamas platesnio dialogo su Minsku, tinkamai atstovauja Lietuvos nacionaliniams interesams, o jo adresu nukreipta kritika neturi pagrindo". Bet konservatoriai — ne iš tų, kurie lengvai pasiduoda. Grybauskaitė irgi pradėjo kaip nepriklausoma lyderė, o po to...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
