VILNIUS, spalio 6 — Sputnik. Šių metų rugsėjo 23-27 dienomis Ignalinos atominės elektrinės (IAE) specialistai apsilankė Prancūzijos nacionalinėje radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūroje "Andra", praneša IAE.
Apsilankymo tikslas — įgyti patirties radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno projekto įgyvendinimo klausimais.
"Andra" ekspertai IAE atstovams pristatė agentūros vykdomą veiklą ir pasiektus rezultatus. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas giluminio atliekyno įrengimo Prancūzijoje projektui, taip pat ekspertai pasidalino patirtimi apie požeminės laboratorijos ir giluminio atliekyno vietos parinkimo iššūkius, supažindino su atliktų geologinių tyrimų rezultatais.
Taip pat buvo aptariami visuomenės įsitraukimo į giluminio atliekyno projektą, teritorijos integracijos ir paramos vietos bendruomenėms klausimai.
Lietuvoje iki 2077 metų planuojama perkelti ir užkonservuoti laikinai saugomą panaudotą branduolinį kurą bei ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas į giluminį atliekyną.
Dėl to pasaulyje esamos žinios apie giluminio atliekyno įrengimą yra labai svarbios.
Šiandien tai yra patikimiausias būdas visiškai sutvarkyti ir visam laikui išsaugoti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas.
Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad šiuo metu Ignalinos AE ilgaamžės atliekos yra saugomos laikinose saugyklose. Baigiantis laikino saugojimo terminui (iki 2066 metų), jos turės būti perkeltos į giluminį atliekyną.
Laiku neužtikrinus tinkamo giluminio atliekyno įrengimo finansavimo, vėluotų jo įrengimas, o tai reikštų, kad pasibaigus ilgaamžių atliekų saugojimui laikinose saugyklose, jos turėtų būti perkrautos į naujus laikinuosius konteinerius. Energetikos ministerijos teigimu, tai kainuotų mažiausiai 1,1 mlrd. eurų.
Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvai įstojus į ES, 2009 metų gruodžio 31 dieną visiškai nutraukė elektros energijos gamybą, po to prasidėjo jos eksploatacijos nutraukimo darbai.
Planuojama, kad Ignalinos AE bus galutinai uždaryta 2038 metais.
AE demontavimo projektas, kurio vertė siekia apie tris milijardus eurų, daugiausia finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Lietuva iš valstybės biudžeto skiria tik 14 procentų nuo bendros sumos ir turės padidinti savo įnašą iki 20 procentų.
