VILNIUS, spalio 6 — Sputnik. Maskvietis Rafaelis Gulbekjanas septynerius metus gyvena turistiniame namelyje ant ratų. Aplinkiniai neprieštarauja. Visi, išskyrus vieną. Anot Gulbekjano, įkyrus kaimynas bando sugadinti vagonėlį ir grasina fiziniu susidorojimu. Be to, jis tariamai kelis kartus kumščiais užpuolė jį. Rafaelis viską įrašo ir bando nubausti pažeidėją per teismą, apie tai pranešė RIA Novosti.
"Namelis po obelimi"
"Aš gyvenu Maskvoje, Profsojuznaja gatvėje 88/20, mobiliajame namelyje po obelimi", — taip prasideda Rafaelio Gulbekjano pareiškimas. Pastaruosius kelis mėnesius jis siuntė jį į visokias institucijas, bandydamas kaip nors atkreipti dėmesį į jo istoriją.
Skamba juokingai: "namelis po obelimi", tačiau Rafaelis oficialiai įrodė teisę į šią gyvenamąją vietą per teismą ir niekas neturi teisėto pagrindo reikalauti, kad jis iš ten išsikraustytų. Net paštininkas atneša korespondenciją šiuo keistu adresu.
Tačiau Gulbekjanas ne savo noru gyvena tokiomis sąlygomis. Iš jo vagonėlio lango matyti daugiabutis — šiame name anksčiau buvo jo butas, kuriame Rafaelis gyveno su žmona ir dukra. Tačiau santykiai nutrūko, žmona pateikė prašymą skirtis.
"Butą perrašiau savo žmonai. Ji nusprendė išsiskirti, o tada ir mane iškraustyti, kaip buvusį šeimos narį", — aiškina Rafaelis, nesigilindamas į detales. Jis mano, kad viskas buvo padaryta pagal įstatymus. Ironiška, bet tas pats teisėjas, kurio sprendimu Rafaelis buvo iškeldintas, vėliau patvirtino teisę gyventi furgone šioje vietoje.
Gulbekjanas neturėjo kur eiti. Štai jis ir nusipirko mobilų namelį, kurį pastatė šalia namo. Tikėjausi susitaikyti su žmona, norėjau būti arčiau dukters, netgi nupirkau jai šuniuką — mielą ir labai panašų į pliušinį. Tai ir jį pavadino "Aš tėvo dovana" ("Я папин подарок"), o trumpiau – "Japp". Tačiau buvusi žmona neįvertino susitaikymo gesto. Ji pardavė butą ir išvyko, pasiėmusi su savimi mažąją dukterį.
"Tuomet jai buvo septyneri metai. Dabar ji jau yra suaugusi mergina, tačiau niekada nerado galimybės su manimi susitikti. Tikriausiai, nenori. O aš ją labai myliu, taip, gaila, praėjo tiek daug laiko. Dabar aš ir pats nenoriu, kad ji matytų mane seną ir silpną", — atsidūsta Rafaelis.
"Ei, aš pasikalbėti noriu!"
Savo netipinį būstą Gulbekjanas įrengė naudodamas naujausias technologijas: ant stogo įrengė saulės baterijas, prijungė dujas. Įrengė dirbtuvę, kurioje jis gamina paprastus prietaisus pardavimui. Batų džiovintuvai sulaukė ypatingos sėkmės — prekybai džiovintuvais jis netgi sukūrė oficialią svetainę. Produktas buvo pavadintas tikrojo draugo vardu: "Japp-suški".
Tačiau prieš trejus metus ramus Gulbekjano gyvenimas furgone baigėsi. Kartą, grįždamas namo, jis ėjo pro kiemą ir išgirdo, kad kažkas jį kviečia. Tai buvo kaimynas Sergejus Nezanovas [pavardė pakeista — Sputnik]. Anot Rafaelio, jis buvo girtas.
"Jis šaukė: "Ei, aš noriu pasikalbėti!" Aš numojau ranka. Jis nenusiramina ir sako: "Tada aš ateisiu pas tave vakare". Kam man tokie pažįstami? Atsakiau: "Ne, nereikia". Nezanovas pradėjo keiktis ir ėjo link manęs. Aš turiu prietaisą, kuris atbaido šunis, vadinasi "Kerėtojas". Aš jį laikau kišenėje dėl viso ko, jei šunys užpultų. Na ir paspaudžiau. Pasigirdo garsus pokštelėjimas, Nezanovas išsigando ir pabėgo", — pasakoja Gulbekjanas.
Nuo to laiko Sergejus turi savotišką hobį: jis reguliariai ateina prie priekabos. Pasak Rafaelio, agresyvus kaimynas grasina ir kelia skandalus, daužo namelio langus. Iš viso, remiantis Gulbekjano skaičiavimais, kaimynas pas jį lankėsi 48 kartus.
Pasaulis šuns akimis
Rafaelis kreipėsi į teisėsaugą. Policija pradėjo baudžiamąją bylą pagal Baudžiamojo kodekso 119 straipsnį "Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą". Nezanovui buvo pateikti kaltinimai, jam negalima išvykti iš miesto. Tačiau, kaip sako Gulbekjanas, byla niekada nebuvo perduota teismui, nors baudžiamojo persekiojimo terminai jau seniai pasibaigę. Be to, su Nezanovu jis susitikinėjo Taikos teisėjo įstaigoje.
"Vėlų spalio 1 vakarą aš ėjau namo su šunimi ir gatvės kampe Sergejus mane užpuolė", — aiškina priežastis, dėl kurių kreipėsi į teismą.
Tuo metu, anot jo, ant Japp buvo petnešos su fotoaparatu — jie filmavo filmą "Pasaulis šuns akimis". "Žinote, dabar juk visi ką nors filmuoja, kad įkeltų į internetą, štai ir mes užsimanėme sukurti savo filmą. Tik pasibaigė jis netikėtai, — tęsia Gulbekjanas. — Japp laiku atsigręžė. Į filmuotą medžiagą pateko Sergejus, kuris trenkė man į galvą. Aš krentu. Jis perbėgo kelią ir, kaip supratau, išvažiavo su taksi".
Atrodytų, kad įrašas turėjo tapti pagrindiniu įrodymu teisme. Tačiau užpuolikas buvo išteisintas už "tariamo nusikaltimo nebuvimą jo veiksmuose". "Ekspertizė negalėjo įrodyti, kad būtent jis sukėlė man padarytą žalą, nes aš jau sergu kitomis ligomis, susijusiomis su smegenimis", — sakė pašnekovas.
Vėliau buvo kiti epizodai. Rafaelis sako matęs, kaip Nezanovas kadaise bandė patekti į jo namelį ant ratų. Sergejus tikriausiai manė, kad namelio savininkas pas jį išeis, o Rafaelis tuo tarpu buvo lauke.
"Jis šaukė, kad tariamai trukdžiau jam eiti namo, nors įėjimas buvo už jo. Pakako apsisukti, o ne su manimi kalbėti. Aš iškviečiau policiją ir nuvijau jį elektros šoku, nes bijojau dėl namo saugumo. Nezanovas nufilmavo, kaip aš mojuoju elektros šoku. Vėliau jis darbuotojams pasakė, kad aš jį du kartus pakračiau su elektros šoku, nors taip nebuvo. Patys pagalvokite, jei nukreipiate į žmogų elektros šoką, ar jis galėtų, lyg niekur nieko, filmuoti? Žinoma, kad ne, jis nukristų be sąmonės", — tvirtina Gulbekjanas. Jis vėl padavė jį į teismą, bet jau už šmeižtą.
Posėdyje, pasak Rafaelio, jis pateikė visus įrodymus, įskaitant rastus žiniatinklyje, ir teisėsaugos pareigūnams pridėjo to paties elektros šoko bandymų vaizdo įrašą. "Taikos teisėja reikalavo vaizdo įrašo ir peržiūrėjo. Bet nuosprendyje apie tai nebuvo nė žodžio, ji tiesiog išmetė šį faktą. Taip pat pakeitė mano ir Nezanovo žodžius baigiamajame nuosprendyje. Išėjo taip, kad elektros iškrova — tai ir yra smūgiai. Tuo remiantis jie jį išteisino", — pasipiktino Gulbekjanas.
Apstulbęs namelio ant ratų savininkas informavo teisėją, kad ji pažeidė Rusijos baudžiamojo kodekso 305 straipsnio 1 dalį ("Tyčinis teisėjo neteisėtas nuosprendis, sprendimas ar kitas teismo aktas"). "Jei ji nesutinka su tuo, leiskite man iškelti bylą dėl šmeižto. Aš esu visiškai atsakingas už šiuos kaltinimus ir galiu juos pagrįsti. Tačiau per šešis mėnesius ji taip ir nesureagavo. Aš rašiau visoms valdžios institucijoms, reikalaudamas atkreipti į tai dėmesį", — sakė jis.
Gulbekjanas kreipėsi į Maskvos miesto žmogaus teisių komisarę Tatjaną Potjajevą. "Jie palaikė mane — išsiuntė aspiraciją į miesto prokuratūrą. Tą savaitę gavau laišką: Tatjana Aleksandrovna kreipėsi į TK su prašymu gauti policijos bylą, išsamiai išnagrinėti ją ir pateikti teisinį vertinimą [redaktoriai turi Potjajevos atsakymą — Sputnik]. Mūsų policijos įgaliotinis, sąžiningas žmogus, pasakė man, kad medžiaga jau buvo paimta. Bet kas bus toliau?" — užduoda jis klausimą.
"Uždirba ieškiniais"
RIA Novosti susisiekė su Nezanovu ir jis pateikė savo versiją: Gulbekjanas, jo nuomone, sąmoningai provokuoja kaimyną, o vėliau "užmėto" ieškiniais. Pasak jo, tokiais metodais jis bando užsidirbti pinigų butui.
"Pas jį toks gyvenimo būdas — skųstis dėl menkniekių. Jis provokuoja žmones, kabinėjasi ir viską filmuoja, tada visus iš eilės paduodą į teismą. Parengia 50-100 tūkst. ieškinių. Šiais ieškiniais jis bando užsidirbti pinigų vieno kambario butui", — susierzinimo neslepia Sergejus Nezanovas. Jis sako, kad "žmonės pas Rafaelį eina nuolat", ne tik jis vienas.
Taip pat Nezanovas neneigia, kad užpuolė pensininką. Tiesa, patikslino: Rafaelis apkarpo vaizdo įrašus, kad nesimatytų, "kaip provokuoja".
"Jis sumontuoja taip, kaip jam reikia, ir kreipiasi į teismą. O kaip tai vyko iš tiesų, jis neparodo. Profesionalus provokatorius. Tačiau tiesa yra mano pusėje", — įsitikinęs pašnekovas.
"Gulintis žmogus niekam nereikalingas"
Dabar vagonėlio gyventojas ligoninėje — susižalojo koją, kai ant "namelio po obelimi" stogo įrenginėjo vaizdo stebėjimo kamerą. Dėl to atsirado komplikacijų, jam buvo atliko kulno operacija. Net vaikščioti su ramentais vis dar sunku.
"Netiesiogiai šis kaimynas tapo priežastimi, kodėl nukritau. Stebėjimo kamerą aš dėl jo įrenginėjau", — aiškina Gulbekjanas. Dabar pagrindinė jo užduotis — atsistoti ant kojų, nes jo laukia ištikimasis Japp.
"Tikiuosi greitai pasveikti, man tai svarbiausias dalykas. Gulintis žmogus niekam nereikalingas. Japp kol kas pas draugus, bet aš jo labai pasiilgau. Tikiuosi netrukus iš čia išeisiu. Tada ir jus pakviesiu — jūs parašysite gerą reportažą apie mūsų ilgai lauktą susitikimą", — sakė jis.
