VILNIUS, spalio 7 — Sputnik. JAV nori sukurti "sanitarinį kordoną" nuo Baltijos iki Juodosios jūros, kad galėtų pasipriešinti Rusijai šiame regione, sakė Rusijos mokslų akademijos Saugumo problemų tyrimų centro ekspertas, Amerikos tyrimų specialistas, politologas Konstantinas Blochinas interviu Sputnik radijui.
"Ji [Amerikos valdžia] supranta, kad jai sunku konkuruoti su Rusija Juodojoje jūroje, nes iš esmės, nepaisant to, kad JAV karinis jūrų laivynas yra gana stiprus, pats stipriausias dabar pasaulyje, bet konkrečiai Juodojoje jūroje JAV pralaimi Rusijai. Nes Rusijai Juodoji jūra — gyvybiškai svarbių nacionalinių interesų zona", — teigė ekspertas.
Politologas pabrėžė, kad Vašingtonas prisidės prie didėjančio spaudimo Rusijos Federacijai ne tik savo jėgomis, bet ir padedamas kitų šalių. Pavyzdžiui, tokių kaip Bulgarija, Rumunija, Ukraina ir Gruzija.
"Akivaizdu, kad jiems [amerikiečiams] Juodoji jūra — papildomas regionas, kuriame jie bandys išprovokuoti Rusiją imtis kokių nors veiksmų. <...> Ir akivaizdu, kad tokios sisteminės ir ilgalaikės konfrontacijos su Vakarais kontekste Rusija turi pasiruošti tokioms eskalacijoms", — padarė išvadą jis.
Anksčiau JAV vyriausybės analitikos centras "RAND Corporation" paskelbė Rusijos "sutramdymo" Juodosios jūros regione strategijos ataskaitą.
Dokumento autoriai susirūpinę, kad neseniai Maskva modernizavo Juodosios jūros laivyną ir padidino savo pajėgas pietinėje karinėje apygardoje. Ekspertai siūlo dislokuoti oro gynybos ir pakrančių raketų sistemas Rumunijoje ir Bulgarijoje, taip pat išplėsti NATO pratybas ir tiekti pagalbą plėtojant Ukrainos ir Gruzijos gynybinius pajėgumus.
Vėliau Krymo etninių ryšių ir viešosios diplomatijos komiteto vadovas Jurijus Gempelis paskelbė, kad JAV turėtų pradėti rengti planą atgrasyti NATO, o ne Rusiją, nes būtent aljanso plėtra verčia kitas valstybes didinti savo gynybinius pajėgumus.
Vakarai nuolat skelbia didėjančią "Rusijos grėsmę". Visų pirma, Rytų Europos šalys, kurios tiesiogiai ribojasi su Rusija, prašo NATO sudaryti karinius kontingentus.
Maskva pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus aljanso karių skaičius išaugo septynis kartus. Gynybos išlaidos taip pat auga dalyvaujančiose šalyse — pernai jos viršijo vieną trilijoną dolerių, tai yra 22 kartus daugiau nei Rusijos išlaidos šioje srityje.
Savo ruožtu Rusija ne kartą Vakarų šalims leido suprasti, kad nesiruošia nieko pulti. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO naudojasi esama padėtimi, kad sutelktų savo karines pajėgas rytiniame flange.
