VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. Per tris šių metų ketvirčius Lietuvos oro erdvėje fiksuotas nuosaikus skrydžių skaičiaus augimas — aptarnauta 206,2 tūkst. skrydžių, arba 1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, praneša Susisiekimo ministerija.
Tris ketvirtadalius (76,2 proc.) visų skrydžių sudarė tranzitiniai skrydžiai, kurių skaičius siekė 157,1 tūkst. ir buvo 1 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu.
Trečiąjį ketvirtį, palyginti su pirmais dviem, fiksuotas išaugęs tiek visų skrydžių, tiek tranzitinių skrydžių skaičius. Pastebėtina, kad tranzitinių skrydžių trečiajame ketvirtyje šiemet pirmą kartą aptarnauta daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Liepą-rugsėjį skrydžių vadovai aptarnavo 80 tūkst. skrydžių, iš kurių 62 tūkst. sudarė tranzitiniai skrydžiai. Tai yra atitinkamai 2,8 proc. ir 3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Tuo tarpu pirmajame šių metų ketvirtyje įmonės specialistai aptarnavo 54,7 tūkst. skrydžių, iš kurių tranzitiniai sudarė 40,9 tūkst. Palyginti su tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu, bendras skrydžių skaičiaus augimas tada siekė 0,5 proc., o tranzitinių skrydžių skaičius buvo 0,1 proc. mažesnis nei 2018 m. sausį-kovą.
Antrajame šių metų ketvirtyje įmonė aptarnavo 71,6 tūkst. skrydžių, iš jų tranzitiniai skrydžiai sudarė 54,3 tūkst. Palyginti su 2018 m. balandžio – birželio mėnesiais, bendras skrydžių skaičius tada buvo sumažėjęs 0,6 proc., o tranzitinių — 0,3 proc.
Daugiausia kartų per tris šių metų ketvirčius lėktuvai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste — čia aptarnauti 35,7 tūkst. orlaivių, arba 69,6 proc. visų tarptautiniuose Lietuvos oro uostuose aptarnautų lėktuvų. Šiemet per devynis mėnesius Vilniuje aptarnautų orlaivių skaičius buvo 0,3 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu.
"Per Lietuvą tradiciškai daugiausia skrendama į Rusiją, Vokietiją bei Suomiją, o populiariausios skrydžių kryptys iš Lietuvos – Jungtinės Karalystės, Latvijos bei Vokietijos oro uostai", — pastebi "Oro navigacijos" generalinis direktorius Mindaugas Gustys.
Įmonės turimi duomenys rodo, kad per devynis šių metų mėnesius per Lietuvą dažniausiai buvo skrendama į Rusijos Federaciją (36,4 tūkst. skrydžių, arba 2,7 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu), Vokietiją (24 tūkst. skrydžių, arba 0,4 proc. mažiau nei pernai), Suomiją (12 tūkst. skrydžių, arba 3,1 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu), Latviją (11,6 tūkst. skrydžių, arba 9,2 proc. daugiau nei pernai) bei Kiniją (6,3 tūkst. skrydžių, arba 3,9 proc. daugiau nei pernai).
Iš Lietuvos per tris šių metų ketvirčius daugiausia buvo skrendama į Jungtinę Karalystę (2,6 tūkst. skrydžių, arba 0,2 proc. mažiau nei pernai), Latviją (2,3 tūkst. skrydžių, arba 3,8 proc. daugiau nei pernai), Vokietiją (2,1 tūkst. skrydžių, arba 3,8 proc. mažiau), Lenkiją (2 tūkst. skrydžių, arba 6,3 proc. mažiau) bei Daniją (1,5 tūkst. skrydžių, arba 4,3 proc. mažiau).
