VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. Leningrado srityje devintąjį kartą vyko Baltijos rusų tautiečių forumas, praneša Sputnik Latvija.
Daugiau nei šimtas dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Suomijos, Belgijos ir Rusijos susirinko į tarptautinę platformą diskusijoms tarp žiniasklaidos, visuomeninių organizacijų ir ekspertų bendruomenės narių.
Pagrindinės šių metų Tautiečių forumo temos buvo susijusios su naujais senosios Europos iššūkiais ir tautinių diasporų problemomis.
Forumą atidarė Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenko. Jis pažymėjo, kad labai džiaugiasi, jog forumas tradiciškai organizuojamas jo regione.
Drozdenko taip pat atkreipė dėmesį į poreikį remti užsienyje gyvenančius tautiečius, pažymėdamas, kad jie turėtų turėti visas politines teises, statusus ir galimybes, kurias turi vietiniai gyventojai.
"Aišku, kad vis dar yra problemų, susijusių su Baltijos šalių rusakalbių gyventojų teisėmis. Ir mes turėtume apie tai kalbėti", — sakė jis.
Kitas kalbėtojas buvo Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Vladimiras Katenevas, kuris nurodė, kad Rusijos tautiečių skaičius yra apie dvidešimt milijonų žmonių ir juos galima laikyti "minkštąja Rusijos galia".
Kalbėdamas apie pagalbą tautiečiams, Katenevas atkreipė dėmesį į galimybę studijuoti Rusijoje. Anot jo, kitais metais tam skirtų biudžetinių vietų skaičius gali išaugti, o tai ypač svarbu Latvijai, kur mokymo poreikis Rusijoje žymiai viršija pasiūlą.
Plenarinėje sesijoje buvo diskutuojama apie tautiečių teisių apsaugą Baltijos šalyse. Viena iš temų buvo susijusi su Rusijos žiniasklaidos padėtimi nagrinėjamame regione.
"Sputnik Lietuva" problemas aptarė portalo vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas. Anot jo, daugelis valstybės pareigūnų nenori turėti ryšių su portalo žurnalistais, o specialiosios tarnybos daro jiems spaudimą, atlikdami vadinamuosius "aiškinamuosius pokalbius".
Jelena Čeryševa, "Rossija segodnia" atstovybės Estijoje vadovė ir "Sputnik Estija" vyriausioji redaktorė, teigė, kad Talino valdžia kišasi į portalo veiklą, atimdama iš žurnalistų prieigą prie informacijos, bei atsisako komentuoti įvykius ir suteikti akreditacijas.
Buvęs Europos Parlamento narys Miroslavas Mitrofanovas pažymėjo, kad Latvijoje sumažėjo spausdintų žiniasklaidos priemonių, bet padaugėjo internetinių leidinių ir atsirado socialinių tinklų, kurie dabar pakeičia ir derina žiniasklaidos funkcijas. Be to, jis pažymėjo, kad Rusijos atžvilgiu egzistuoja griežta žiniasklaidos poliarizacija, būdinga daugeliui Europos šalių.
Mitrofanovas taip pat teigė, kad Rusijos žiniasklaidos ateitį lemia interneto portalai, tačiau pridūrė, kad, remiantis tyrimais, dauguma Rusijos tautiečių vis dar naudoja televiziją kaip pagrindinį informacijos šaltinį.
Žmogaus teisių aktyvistas Vladimiras Buzajevas pažymėjo, kad Latvijos vyriausybė žengė konkretų žingsnį šia linkme priimdama įstatymą, draudžiantį mokymąsi vidurinėse mokyklose rusų kalba, ir nori uždrausti rusų kalbą ir vaikų darželiuose. Jei tam niekas neprieštaraus, artimiausiu metu gyventojų, gaunančių informaciją rusų kalba, skaičius gali smarkiai sumažėti, todėl po kurio laiko Rusijos žiniasklaida Baltijos šalyse gali būti nereikalinga.
Rusijos žiniasklaidos priespauda Baltijos šalyse
Lietuvoje dažnai raginama apriboti žiniasklaidos priemonių, prieštaraujančių Vilniaus politikai, transliaciją. Pavyzdžiui, reguliariai keliamas klausimas dėl Rusijos televizijos kanalų transliacijos nutraukimo. Priežastis ta, kad jie pateikia požiūrį, kuris skiriasi nuo "vienintelio teisingo". Rusijos žurnalistų galimybės dalyvauti oficialiuose renginiuose taip pat yra ribotos.
Šių metų liepą Vilniaus apygardos teismas leido blokuoti "Sputnik Lietuva" svetainę šalyje dėl LRT transliuojančios bendrovės skundo dėl tariamo "autorių teisių pažeidimo". Vėliau prieiga buvo atnaujinta. Prieš pat blokavimą Lietuvos konservatoriai skatino patikrinti "Sputnik Lietuva" veiklą ir apriboti prieigą prie jos Lietuvoje.
Be to, praėjus dviem dienoms po antrojo Lietuvos prezidento rinkimų turo, Vilniuje buvo sulaikytas "Sputnik Lietuva" vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas. Žurnalistas buvo tardomas ir jam įteikta rezoliucija, kurioje teigiama, kad jis kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui". Jam taip pat buvo uždrausta atvykti į Lietuvą penkeriems metams.
Rugsėjo mėnesį vykusiame ESBO žurnalistų saugos posėdyje Kasemas teigė, kad Lietuvos valdžia nevengia jokių būdų, siekdama priversti "Sputnik Lietuva" žurnalistus nutraukti veiklą. Anot jo, Vilniaus veiksmai yra panašūs į politinį terorą.
Žurnalistas pažymėjo, kad ne tik "Sputnik", bet ir kiti portalai susiduria su persekiojimais.
