Lietuva tęsia kovą už Tibeto ir kitų Kinijos sričių, kuriose vyrauja separatistiškos nuotaikos, nepriklausomybę (Honkongas, Taivanas). Pagrindiniu šios kovos simboliu galima laikyti Tibeto aikštę Lietuvos sostinės centre. O aktyviais veiksmais — Tibeto parlamento tremtyje delegacijų ir asmeniškai Dalai Lamos priėmimas aukštuoju lygmeniu.
Dar viena Tibeto separatistų delegacija vėl oficialiai lankėsi Lietuvos Seime. Tarp Seimo sienų skambėjo dejonės apie šešis dešimtmečius trunkančias represijas, kankinimus ir žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos turi iškęsti laisvę mylintys tibetiečiai, kenčiantys nuo Kinijos komunistinio režimo.
"Spalio 1 dieną jie švenčia KLR įkūrimą, bet kaip jie ją įkūrė? Žudydami žmones, griaudami aplinką, valstybes ir tautas. Kinijos vyriausybė jau nužudė 1,2 milijono tibetiečių. Štai kiek žmonių žuvo prasidėjus Kinijos okupacijai. Komunistai negerbia nė vienos religijos, nei krikščionybės, nei islamo, nei budizmo. Jie yra netikintys žmonės", — Lietuvos žiniasklaida citavo Tibeto parlamento tremtyje narį Tubteną Vangčeną.
Trumpai tariant, pateikiamas tironijos šiuolaikinėje Kinijoje (kuri yra antroji pasaulio šalis pagal pasaulio ekonomiką ir pasaulio politikos lyderė) paveikslas. O kas, jei ne Lietuva, gins engiamuosius? Ukraina priešinasi "Rusijos agresijai" ir Donbaso separatistams palaikomi tik Vilniaus. Jei ne šis solidarumas ir pagalba šaudmenimis ginkluotosioms pajėgoms, Rusijos trispalvė jau seniai plevėsuotų virš Aukščiausiosios Rados.
O jau už Tibeto laisvę Lietuvos patriotai stos petys į petį. Gal net perkels Tibeto skverą prie Kinijos ambasados Lietuvoje vartų. Lygiai taip pat, kaip savo laiku jie įrengė Nemcovo aikštę prie Rusijos ambasados. Pažink mūsiškius! O pirmai progai pasitaikius rėš visą tiesą Pekino diplomatams ir vyriausybės nariams apie žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje.
"Prašau visų Seimo narių (Lietuvos — Sputnik), jei bus laiko, susitikti su Kinijos vyriausybės atstovais. Prašau juos paskatinti pradėti dialogą su Dalai Lama. Dalai Lama neprašo nepriklausomybės. Mes prašome dialogo žmogaus teisių klausimais". — Tibeto parlamento tremtyje narys Vangčenas kreipėsi į kolegas iš Lietuvos. Tada, pasak Lietuvos žiniasklaidos, jis nuvyko į Kinijos ambasadą Lietuvoje, kad įteiktų laišką su kreipimusi į Kinijos "prezidentą" Si Dzinpingą, kuriame reikalaujama taikos, pagarbos religijai, kalbai, išsivadavimo ir demokratijos laisvės Tibete ir kituose Kinijos regionuose.
Pastebėtina, kad apie šį įvykį rašę Lietuvos žurnalistai net nesivargino pasiteirauti, kokias pareigas Kinijoje užima Si Dzinpingas. Jis — ne Kinijos "prezidentas", jis Kinijos komunistų partijos centrinio komiteto generalinis sekretorius, Kinijos Liaudies Respublikos pirmininkas, KLR Centrinės karinės tarybos pirmininkas.
Dar vienas demaršas prieš Kinijos valdžią Lietuvos žemėje baigėsi. Ir prieš tai buvo keturi Dalai Lamos XIV vizitai į Lietuvą ir jo susitikimai su prezidente Dalia Grybauskaite ir Lietuvos konservatorių dvasiniu vadovu Vytautu Landsbergiu.
2010 metais — iškilmingas Tibeto aikštės atidarymas Vilniuje. 2017 metais — Lietuvos konservatorių bandymai tarp Seimo sienų sukurti oficialią "draugystės su Tibetu" grupę. 2019 metų pavasarį — Kinijos ir "Huawei" paminėjimas Valstybės saugumo departamento metinėje ataskaitoje kaip grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. 2019 metų vasarą — "Baltijos kelias" liepsnojančiame Honkonge ir Honkongo separatistų palaikymo akcija Vilniaus Katedros aikštėje. O 70-ųjų KLR įkūrimo metinių išvakarėse Vilniaus valdžia atmetė Kinijos diplomatų prašymą surengti iškilmes su fejerverkais prie Baltojo tilto.
Ir po viso to lietuviai tikisi, kad jų delegaciją aukščiausiuoju lygmeniu priims Kinijos vadovai, kad išgirstų apkalbas apie tibetiečių ir taivaniečių teisių pažeidimus? Na, jei taip nutiks, tada visi "Tibeto draugai" iš Lietuvos turės būti nominuoti Nobelio taikos premijai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
