VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. Baltijos šalys negaištų laiko konfrontacijai su Rusija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA), jei Baltijos šalių valdžia galvotų apie visavertį savo šalių vystymąsi. Apie tai televizijos kanale "Rossija 24" sakė Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.
Pasak deputato, JAV šalys-palydovės: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Ukraina, Gruzija — ETPA inicijuoja ir skatina dvigubais standartais paremtą politiką.
"Jei jie galvotų apie visavertį vystymąsi, niekada nebūtų ėmęsi tokių žingsnių. Kam konfliktuoti, kai santykius galima kurti, remiantis aiškiais principais — abipusės pagarbos principais, nesikišimu į suverenių valstybių reikalus, geros kaimynystės principais", — teigė Volodinas.
Parlamentaras pažymėjo, kad šiandien Rusijos įgaliojimai ETPA yra atkurti, tačiau vis dėlto neapsieinama be provokacijų. Jo nuomone, tokių agresyvių metodų imasi šalys, kurios negali pasirūpinti savimi.
Volodinas spėja, kad ateityje tokių išsišokimų palaikymas susilpnės.
Anksčiau paaiškėjo, kad Ukrainos delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje sukūrė grupę "Baltic Plus", kurios pagrindinė užduotis — priešintis Rusijai. Grupę sudaro Ukraina, Lietuva, Latvija, Estija ir Gruzija. Be kita ko, grupės nariai ketina "tęsti Krymo aneksijos nepripažinimo politiką".
Rusija ir ETPA
2014 metų balandžio mėnesį iš Rusijos delegacijos ETPA buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo susijungimo su Rusija. 2015 metais ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau sankcijos buvo tik sugriežtintos.
Reaguodama į tai, delegacija pareiškė atsisakanti dirbti tokiomis sąlygomis, o 2016–2018 metais nepateikė prašymo patvirtinti jos įgaliojimus. 2017 metų birželio mėnesio pabaigoje Rusija paskelbė, kad sustabdo dalį savo įmokų mokėjimo.
Birželio pabaigoje ETPA priėmė rezoliuciją, leidžiančią Rusijos delegacijai dalyvauti birželio mėnesio sesijoje. Vėliau buvo priimtas dar vienas dokumentas, visiškai atkuriantis Maskvos teises.
Kai kurie Vakarų politikai buvo nepatenkinti šiuo sprendimu. Tarp jų buvo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Gruzijos atstovai.
