VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Lietuva pasinaudojo Molotovo – Ribentropo paktu, kad galėtų gauti Vilniaus žemes sau, rašo "RuBaltic.ru" ekspertas Aleksandras Nosovičius.
Šią savaitę sukako 80 metų nuo Vilniaus prijungimo prie Lietuvos teritorijos. Kaip pažymi Nosovičius, valstybėje stengiamasi nekreipti dėmesio į sukaktį, nes ši data įrodo, kad valstybei buvo naudinga sudaryti Molotovo ir Ribentropo paktą.
Sovietų lyderis Josifas Stalinas ir Lietuvos prezidentas-diktatorius Antanas Smetona 1939 metų spalio 10 dieną pasirašė savitarpio pagalbos susitarimą. Remiantis dokumentu, Lietuva savo teritorijoje dislokavo 25 tūkst. karių sovietinį kontingentą ir gavo Vilniaus kraštą.
Anot autoriaus, prieš 80 metų Vilniaus sugrįžimas į Lietuvą tapo nacionaliniu triumfu ir antruoju tautos gimimu. Tuomet renginys virto didele nacionaline švente su ašaromis žmonių akyse.
Šiuolaikinė Lietuva negali apsimesti, kad viso to nebuvo. Tačiau Lietuvos valdžia mieliau tvirtina, kad Stalinas perleido Vilnių, nes žinojo, kad netrukus "okupuos" visą valstybę.
Nosovičius primena, kad Smetonos diktatūra "nebuvo nekalta avelė" ir naujoji Vilniaus krašto administracija pradėjo keršyti paprastiems lenkams už tuos metus, kai Vilnius buvo Lenkijos dalimi.
Anot jo, Lietuvos administracija pradėjo kurti lenkų koncentracijos stovyklas, atėmė iš Vilniaus krašto gyventojų pilietybę ir iš visur pradėjo naikinti lenkų kalbą. Iš lenkų buvo atimta judėjimo laisvė, teisė pirkti nekilnojamąjį turtą, gauti darbą ir dalyvauti politinėje veikloje, uždarytos lenkų mokyklos.
Ir tik Lietuvai tapus TSRS dalimi Vilniaus krašte pasibaigė lenkų persekiojimas.
Nosovičius pabrėžia, kad Lietuva nėra "nekalta auka", turinti teisę reikalauti kompensacijos už "sovietinę okupaciją". Lietuvos valdžia pasinaudojo situacija ir po Antrojo pasaulinio karo gavo trečdalį dabartinių teritorijų.
"Sovietinė okupacija" Baltijos šalyse
Baltijos šalių valdžios nuolat skelbia, kad jų įstojimas į TSRS — "okupacijos" padarinys. Lietuva, Latvija ir Estija reikalauja atlyginti "žalą".
Maskva ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės aktui.
Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia, valstybės gaudavo lėšų pramonės, infrastruktūros ir socialinei sferai plėtoti.
Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo 80-mečio išvakarėse buvo paskelbti Latvijos užsienio reikalų ministerijos dokumentai. Archyvinė medžiaga rodo, kad TSRS neskubėjo prijungti Baltijos valstybių, o savitarpio pagalbos paktai pasirašyti šių valstybių valdžios iniciatyva.
