VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Ne tik drabužių spintos dydis, bet ir drabužių pasirinkimas valdovų žmonoms gali būti politinės svarbos užduotis, būdas parodyti nepasitenkinimą arba, atvirkščiai, norą įtikti. Kodėl jos apsivilkdavo glamžytus drabužius, kodėl apnuogindavo pečius ir kodėl pasirinko demokratinius prekės ženklus. Visa tai savo straipsnyje atskleidžia RIA Novosti Megan Virtanen.
"Tavo žmona turėtų vadovauti, o ne sekti kitais", — sakė prezidentui Kenedžiui dizaineris Olegas Kasinis, kuris iš dalies ėjo Žaklinos Kenedi "stiliaus sekretoriaus" pareigas.
Šios replikos priežastimi tapo vakarinis kostiumas su atvirais pečiais: toks laisvumas net prezidentui pasirodė pernelyg atviras, o juk jis pats reikalavo, kad Kasinis kurtų pirmosios ponios aprangą. Nerimas buvo nepagrįstas, nes viso pasaulio moterys žavėjosi ponios Kenedi įvaizdžiu ir, kiek galėjo, stengėsi jį mėgdžioti.
Kadaise didžiojo politiko žmonai užteko padoriai apsirengti laikantis diplomatinio etiketo ir viešosios moralės, jokių papildomų gudrybių nereikėjo.
Pirmoji ponia galėjo aktyviai dalyvauti labdaros ir socialiniuose projektuose, kaip tai darė Eleonora Ruzvelt, arba tyliai suteikti patogų gyvenimą valstybės vadovui, apranga neturėjo reikšmės. Nauja era prasidėjo XX amžiaus viduryje, kai per televiziją pradėjo rodyti prezidentų žmonas.
Tinkamos aprangos pasirinkimas tapo politinio prestižo reikalu, ir tos dienos, kai prezidento Abrahamo Linkolno žmona vilkėjo Paryžiaus dizainerio Čarlso Frederiko Vorto sukneles, išnyko amžiams.
Pirmoji ponia gali grožėtis prancūzų dizainerių kūryba tiek, kiek ji nori, tačiau malonumą viešai dėvėti jų modelius ir nepatirti visuomenės smerkimo gali sau leisti tik Brižita Makron. Likusios turėtų laikytis kitokių standartų.
Tačiau dažniausiai tai jų visai nevargina, ypač kai kalbama apie pirmąsias Afrikos ponias: Seterė Lungu iš Zambijos, Hinda Debi iš Čado, Monika Geingob iš Namibijos ir Sika Bella Kabore iš Burkina Faso noriai dėvi drabužius, puoštus afrikietiškais motyvais, bei užsideda aksesuarus, kurių dizainas įkvėptas tradicijų.
Nesėkmė renkantis suknelę gali nutikti kiekvienam, tačiau pirmosioms ponioms tai gali turėti ilgalaikių pasekmių. Mišelės Obamos pasirodymas su nepridengta galva ir su pernelyg ryškiais drabužiais susitikime su Saudo Arabijos karaliumi sukėlė didžiulį islamo pasaulio nepasitenkinimą.
O, pavyzdžiui, Karlos Bruni pasirodymas su suglamžytais drabužiais ir sportbačiais Fransua Olando inauguracijoje greičiausiai buvo apgalvotas nepasitenkinimo gestas, tyčinis stiliaus kodo pažeidimas.
Mišelė Obama ne mažiau sąmoningai supaprastino savo stilių dėvėdama sukneles iš nebrangių parduotuvių tinklo, taip ji norėjo parodyti "artumą žmonėms".
"Neturėjau trijų tūkstančių porų batų, turėjau 1060", — teisinosi Imelda, nuversto Filipino diktatoriaus Ferdinando Markoso žmona.
Eva Peron taip pat gavo priekaištų porciją už pernelyg prabangią aprangą, o Nensi Reigan visais įmanomais būdais pabrėžė, kad turi nedaug dizainerio Džeimso Galanoso suknelių, kurios garsėja didžiulėmis kainomis, ir todėl labai jas saugojo.
Net Azijos šalių, kur prabanga visiems patinka, lyderių sutuoktinės šiais laikais renkasi kuklias aprangas, nes nenori erzinti mokesčių mokėtojų. Susierzinimas sumišęs su susižavėjimu — būtent toks jausmų diapazonas užvaldė sovietų piliečius, kai jie matydavo Raisą Gorbačiovą, kuri rinkosi drabužius mados namuose. Sovietų lyderių žmonos tradiciškai likdavo šešėlyje, apie Nikitą Chruščiovą sklisdavo apkalbos: "Visur tąsosi su savo Ninka". Vis dėlto Nina Chruščiova neatsisakė paprastos sovietų moters įvaizdžio, ir jos kontrastas su nuostabiąja Žaklina Kenedi viešnagės JAV metu buvo labai ryškus.
Užtat Raisa Gorbačiova nenusileido Nensei Reigan, bet politologai išmoko savo pamoką: Rusijos lyderio žmona turėtų likti fone.
Būti pirmąja ponia nėra lengva. Apsivilkai per trumpą, atvirą ar aptemptą suknelę, kaip tai daro Brižita Makron ar Melanija Tramp — lauk pasmerkimo spaudoje.
Kažkas kuklesnio ir nepastebimo — forumo lankytojų sielose kils tikras pasipiktinimas, nes pirmoji ponia simboliškai reprezentuoja visos šalies moteris. "Pirmųjų ponų" — prezidenčių vyrų pasirinkimas yra daug lengvesnis: jiems užtenka standartinių tamsių kostiumų. Nors, žinoma, visada galima aptarti jų kaklaraiščius.
