VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Turkijos kariuomenė rengia puolimą Sirijos Kurdistane, kurį remti JAV atsisakė. Kurdų tragediją stebi visas pasaulis, nes regionų istorija turi globalių padarinių. Amerikiečiai parodė, kad jų karinė gynyba visiškai bevertė: jie yra pasirengę bet kurią akimirką išduoti savo sąjungininkus vien dėl to, kad yra per daug tingūs spręsti jų problemas, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.
JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė apie amerikiečių pajėgų pasitraukimą iš Sirijos. Spalio 7 dieną JAV ginkluotosios pajėgos pradėjo trauktis iš su Turkija besiribojančių Arabų Respublikos regionų, kuriuose daugiausia gyvena kurdai, kurie pasisako už savo nacionalinės valstybės — Kurdistano — sukūrimą.
Sirijos šiaurėje kurdai sugebėjo įsitvirtinti ir kontroliuoti didelę teritoriją prie pietinės Turkijos sienos. Pastarajai kurdų stiprėjimas labiausiai kėlė nerimą, nes nepriklausomo Kurdistano sukūrimas prilygsta Turkijos valstybės žlugimui. Todėl Ankara Sirijos kurdų savigynos vienetus vadina teroristine organizacija, kuri turi būti sunaikinta, iki kol ši "infekcija" peržengs sieną ir sukels pilietinį karą pietų Turkijoje.
Turkijos lyderis Redžepas Tajipas Erdoganas būtų tai padaręs jau seniai, jei nebūtų buvę ilgalaikės kurdų nacionalistinio judėjimo paramos iš JAV. Amerikiečiai kurdams padėjo ginklais, pinigais ir karo instruktoriais, o karo Sirijoje metu netgi įvedė savo karinį kontingentą į šiaurinius respublikos regionus.
Kurdai beveik tikėjo, kad turint amerikiečių bazę ir Amerikos diplomatinę paramą, nepriklausomos Kurdistano sukūrimas yra visai šalia.
Tačiau dabar JAV išveda kariuomenę iš Šiaurės Sirijos, o Turkijos kariuomenė skuba užpildyti laisvą geopolitinį vakuumą: Erdoganas davė įsakymą vykdyti karinę operaciją prieš Sirijos kurdus, kai tik buvo paskelbtas Trampo sprendimas, o dabar turkų tankai jau važiuoja per Siriją.
Amerikiečiai iš esmės išdavė sąjungininkus, ir tai jie tiesiogiai pareiškia. Kurdų pajėgų lauko vadai per vaizdo konferenciją su juos paliekančia amerikiečių komanda šaukė Donaldo Trampo atstovui: "Tu mus pardavei" ir raudojo, jog "jie jau įpratę prie to, kad Vakarai nuolat juos išduoda".
Įdomiausia tai, kaip buvo priimtas sprendimas palikti kurdų sąjungininkus akis į akį su Erdoganu.
"Dabar kurdai kovoja už savo kraštą. Jie kovoja už savo kraštą. Ir kaip kažkas šiandien rašė labai gerame straipsnyje, jie nepadėjo mums per Antrąjį pasaulinį karą, ir nepadėjo mums su Normandija", — rašė JAV prezidentas "Twitter" ir pridūrė: "Mes išleidome milžiniškas sumas kurdams aprūpinti amunicija, ginklais, teikėme papildomą finansavimą."
Tai yra, svarbiausia — norėti išduoti, o pateisinimą savo išdavystei Baltieji rūmai visada ras. Amerikiečiams nepadėjo išsilaipinti Normandijoje — tai yra beveik universalus pasiteisinimas, kodėl jie atsisako teikti karinę apsaugą. O kur buvo estai ar lietuviai per išsilaipinimą Normandijoje? Spruko nuo Raudonosios armijos, pasirėdę SS uniformomis, žudė žydus ir tikrai nepadėjo amerikiečiams nugalėti Hitlerio.
JAV įrodė, kad sugeba išduoti sąjungininkus vienu mygtuko paspaudimu: pasinaudoja jais savo geopolitiniuose žaidimuose ir išmeta kaip panaudotus prezervatyvus.
Ir tai būdinga būtent Valstijoms, o ne konkrečiai Donaldo Trampo politikai. Dabartinis JAV prezidentas laimėjo rinkimus su pažadais atitraukti "savo vaikinus" nuo visokių "smirdančių skylių", nespręsti svetimų problemų ir nedalyvauti "nesibaigiančiuose karuose" už 7 tūkstančių mylių nuo gimtosios žemės.
Todėl tokie veiksmai kaip kurdų išdavystė ne tik nemažina Amerikos prezidento populiarumo, bet ir tenkina šalininkus už jo nugaros. Juk Trampas daro tai, ką pažadėjo. O Baltųjų rūmų šeimininko oponentai kažkodėl nesistengia patraukti jo priešininkų balsų žadėdami siųsti amerikiečių kareivius į visas pasaulio šalis, kad jie neštų demokratiją, žmogaus teises ir apsaugą nuo Kinijos, Irano ar Rusijos grėsmių.
Vidaus problemų sprendimas vietoje svetimų karų yra bene vienintelis klausimas, kuriuo visi vieningai sutaria susiskaldžiusioje ir draskomoje prieštaravimų Amerikos visuomenėje.
Todėl Amerikos sąjungininkai labai aiškiai suvokia būsimos Amerikos išdavystės perspektyvą.
"Savi marškiniai, kaip žinote, yra arčiau kūno, todėl kyla svarbus klausimas — ar Trampas taip pat gali atsisakyti Europos sąjungininkų? Dabar Trampas dažnai giria Lenkiją, atšaukia vizas ir laiko ją pavyzdžiu kitiems. Kurdai taip pat buvo atsidavusių kovoje su islamo terorizmu pavyzdys", — rašo didžiausias Lenkijos leidinys "Rzeczpospolita". Ir daro išvadą: "Mes visada bijosime Amerikos išdavystės. Nepriklausomai nuo to, kas ten bus prezidentas “.
Tuo tarpu valdančiosios Lenkijos partijos "Teisė ir teisingumas" ruporas nesiūlo persvarstyti Lenkijos užsienio politikos dėl to, kad užjūrio sąjungininkė — vienintelė viltis ir parama — pasirodo, gali durti peiliu į nugarą. Vietoj to "Rzeczpospolita" rašo, kad reikia kuo daugiau bendrų interesų su JAV. Tokiu atveju bet kuris Amerikos prezidentas įvertins sąjungininkus.
Argumentas, regis, kilęs iš nevilties. Artimuosiuose Rytuose amerikiečiai turi bent du akivaizdžius interesus: naftą ir Izraelį. Nepaisant to, Baltieji rūmai lengvai ir rūpestingai išdavė vieną pagrindinių savo sąjungininkų regione. Dėmesio, klausimas yra toks: kokie JAV interesai Rytų Europoje? "Rusijos sutramdymas"? Tai reikalinga sąjungininkams, o ne Vašingtonui: Trampas Rusijos atžvilgiu turi savų planų, kuriuose konfrontacija su Maskva dėl Rytų Europos palydovų nenumatyta.
Kuo stipriau Lenkija, Baltijos šalys ir kiti Amerikos gerbėjai Rytų Europoje griebs "dėdę Semą" už rankovės, šauks apie "Rusijos grėsmę" ir reikalaus vis daugiau amerikiečių tankų, granatsvaidžių ir specialiųjų pajėgų, tuo didesnė tikimybė, kad Amerika juos išduos, palikdama galimybę Rusijai savarankiškai susitvarkyti.
Ir liūdniausia šioms šalims yra tai, kad Rusija iš tikrųjų bus priversta su jomis aiškintis. Nes tos pačios Baltijos šalys verčia Maskvą domėtis jomis.
Nuo pat pradžių Rusijos Federacijai Baltijos šalys — Dievo užmiršta provincija, dviguba Vakarų ir Rytų periferija — neįdomios ir nereikalingos. Tačiau trys kaimyninės šalys, kurios nuolat kursto ir bando "parduoti" konfliktą, kuria savo pozicijas tarptautinėje arenoje demonizuodamos rytinę kaimynę, reikalauja iš NATO sąjungininkų vis labiau militarizuoti Rusijos sieną ir pačios Rusijos ir Vakarų bendradarbiavimo galimybes suvokia kaip grėsmę jų interesams, ir tai problema.
Be to, tai yra JAV problema. Tokie netinkami sąjungininkai šiuo metu gali įtraukti JAV į visiškai nereikalingą konfliktą ir priversti amerikiečius gintis ir saugoti save tūkstančius mylių nuo gimtosios žemės. Ar to reikia amerikiečiams? Nereikia. Todėl jie lengvai atiduotų Baltijos šalis Rusijai.
