VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. Nepalankios ilgalaikės demografinės tendencijos, technologijų pažanga, dėl darbuotojų migracijos ryškėjantys regioniniai skirtumai yra iššūkiai Lietuvos darbo rinkai, nuo kurių sprendimo priklausys, kokias darbo vietas turėsime ateityje ir kokią gerovę susikursime, rašoma Lietuvos banko pranešime.
Emigracija, didėjantis mirtingumas ir į gerąją pusę nesikeičiantys gimstamumo rodikliai lemia, kad Lietuvoje situacija, susijusi su darbingo amžiaus žmonėmis — viena prasčiausių Europoje.
"Turime bene labiausiai pastaraisiais dešimtmečiais nukraujavusią darbo rinką ES. Darbingo amžiaus gyventojų per 20 metų Lietuvoje sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Jei nebus reikšmingų pokyčių, darbuotojų pasiūla per ateinančius 10 metų dar sumažės maždaug tiek, kiek ji dabar sudaro Klaipėdoje ir Šiauliuose kartu", — sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Anot jo, menkstanti darbo jėgos pasiūla gali lemti ateityje didėsiančią įtampą darbo rinkoje, netvarų atlyginimų augimą, kylančias konkurencingumo problemas, ribotas verslo plėtros galimybes. Tai gali lemti lėtesnį ekonomikos augimą ir neigiamai atsiliepti viešiesiems finansams. Darbuotojų trūkumo problemą bent iš dalies padeda spręsti šiemet po dešimtmečių pertraukos į teigiamą pusę besikeičiantis migracijos balansas.
"Jei migracijos srautai iki metų pabaigos esmingai nesikeis, šiemet pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį į Lietuvą atvyks daugiau žmonių, nei iš jos išvyks. Tai padės sušvelninti įtampą šalies darbo rinkoje. Tačiau turime įvertinti ne tik didesnės imigracijos teikiamą naudą, bet ir galimus iššūkius", — nurodė Vasiliauskas.
Pasak jo, tam, kad galėtume gauti didžiausią naudą iš imigracijos, šaliai būtina aiški migracijos politika. Be to, augant gyvenimo standartų kokybei, Lietuvos banko vadovo teigimu, galima tikėtis ir reemigracijos bangos.
Anot Vasiliausko, pastarųjų metų statistika rodo, kad migracijos balansas Lietuvoje pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo — teigiamas. Prie to prisidėjo būtent migracija iš trečiųjų šalių, o lietuvių migracijos balansas vis dar neigiamas, nors skaičiai mažėja.
Be to, jau dabar, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, apie trečdalis žmonių Lietuvoje patenka į kvalifikacijos neatitikimo statistiką — jų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų. Dėl to Lietuva, anot Lietuvos banko vadovo, turi judėti link tokios švietimo sistemos, kuri būtų lanksti ir orientuota į visą gyvenimą trunkantį mokymą — formalųjį ir neformalųjį, apimantį suaugusiųjų švietimą ir efektyvų perkvalifikavimą.
