Spalio 10 dieną trys strateginiai JAV oro pajėgų B-52H "Stratofortress" bombonešiai pakilo iš JAV oro bazės Barksdeile, Luizianoje, perskrido per Atlanto vandenyną ir sudavė sąlyginį smūgį prieš Kaliningrado sritį maždaug 250 kilometrų atstumu iš oro erdvės virš Baltijos jūros.
Tuo pat metu JAV karinių oro pajėgų vadavietė paskelbė, kad vyksta bombonešių gebėjimo slaptai "atlikti operacijas iš pajėgų dislokavimo bazių (iš anksto sukurtų taikos metu), siekiant vykdyti JAV oro pajėgų ir JAV pajėgų Europoje vadovybių užduotis", pratybos regioniniame operacijų teatre. Strateginių šaltojo karo "dinozaurų" užduotys yra gerai žinomos.
Anksčiau "Sputnik" pranešė apie intensyvius amerikiečių bombonešių skrydžius netoli Rusijos vakarinių sienų ir apie išpuolių prieš Baltijos laivyno karinius įrenginius — bazes, aerodromus, komandų postus ir raketų sistemų pozicijas — pratybas. Sunku suvokti, kad transatlantiniai skrydžiai vyksta be reikalo. "Strategų" skyriuose telpa iki 30 tonų kovinės apkrovos, įskaitant B61 atomines bombas ir sparnuotąsias raketas su termobranduolinėmis kovinėmis galvutėmis.
Akivaizdu, kad šių "karnavalų virš Baltijos jūros" Vilniuje nepakanka. Lietuva, kuri užima 81 vietą pasauliniame karinės galios reitinge "Global Firepower", nori dominuoti regione — bent jau kaip JAV ginklų arsenalo ir užsienio šalių kariuomenės dislokacijos vieta.
Karinių investicijų paketas
Vokietijos gynybos ministrė Annegret Krump-Karrenbauer spalio 10 dieną lankėsi Vokietijos bazėje, esančioje Rukloje. Ji sakė, kad Vokietija neatmeta konsultacijų NATO dėl karinės misijos Baltijos šalyse išplėtimo, atsižvelgiant į Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) nutraukimą.
Lietuvos gynybos ministras Raimundas Karoblis ten pat, Rukloje, paragino NATO dislokuoti oro gynybos pajėgas valstybės teritorijoje — Baltijos šalyse dislokuotų kovinių grupių apsaugai (jis nieko nesakė apie piliečių saugumą).
Anksčiau paaiškėjo, kad Vilnius įsigijo 24 bendros JAV ir Norvegijos gamybos oro gynybos paleidimo įrenginius NASAMS. Taigi, 144 modernizuotų vidutinio nuotolio AMRAAM raketų Karobliui neužtenka. Įdomu, kad pati Norvegija spalio 10 dieną atsisakė integruoti savo priešlėktuvinės gynybos sistemą į NATO "raketinį skydą", kad neišprovokuotų didesnių komplikacijų santykiuose su Rusija. Taigi, ne visi aljanso nariai beatodairiškai "šoka" pagal Vašingtono dūdelę.
Lietuva savo teritorijoje turi devynis NATO karinius objektus (daugiausia tarp Baltijos šalių) bei planuoja 2020 metais kariniam pasirengimui skirti daugiau nei du procentus BVP. NATO investicijos į infrastruktūros, ryšių ir žvalgybos sistemų plėtrą auga: 2015–2018 metais Vilnius gavo 117 milijonų eurų, 2019–2021 metais ši suma padidės iki 272 milijonų. O Vokietijos gynybos ministrės "išlyga pagal Froidą" dėl INF sutarties žlugimo žada Lietuvai amerikiečių vidutinio nuotolio raketų (iki 5000 km), šiuolaikinių "Pershing II" analogų dislokavimą jos teritorijoje.
Labai jau patogi yra valstybės geografinė padėtis (raketų skrydis iki Maskvos trunka tris – keturias minutes), o JAV pasitraukė iš INF sutarties, nes siekia apsiginkluoti naujomis raketomis ir dislokuoti jas Europoje — trumpiausiame atstume iki taikinių ("Forward Based System").
Infrastruktūra plečiasi
Lietuva turi vienintelį užsienio ginklų arsenalą Baltijos regione. O karinis aerodromas Zokniuose, netoli Šiaulių, yra laikomas didžiausia NATO oro baze regione. Po didelio masto modernizavimo nuo 2012 metų oro bazė priima visų tipų orlaivius, tarp jų ir penktosios kartos amerikiečių naikintuvus F-35, F-15C "Eagle", bei "AWACS" tolimojo (taikinių) aptikimo radiolokacinius orlaivius.
Čia kariniai JAV ir NATO lakūnai praktikuoja "galimybę veikti priešakyje". Orlaiviai aprūpinami ginkluote ir degalais vietinių atsargų sąskaita. Taip JAV oro pajėgos rengiasi nuolatiniu būdu dislokuoti F-35 "nematomus lėktuvus" Europoje (pagal planą — 2020 m.).
Nuolatinėse JAV ir NATO pratybose Kaliningrado sritis, esanti šalia Lietuvos, atlieka didžiosios Rusijos "modelio" vaidmenį. F-35 daugiafunkcių naikintuvų-bombonešių skrydžiai šalia S-400 priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos pozicijų Kaliningrado srityje yra sisteminga Rusijos oro gynybos pajėgų priešraketinės gynybos sistemos silpnybių ir spragų paieška.
Technologinis barjeras
Rusija yra priversta adekvačiai reaguoti į JAV ir NATO karinių pajėgų stiprinimą šalia jos sienų. Pentagono ir NATO bazių dislokavimas Lietuvoje sukelia pagrįstą karinės grupės plėtrą Kaliningrado srityje ir apskritai Rusijos Vakarų karinės apygardos stiprėjimą. 2019 metais Kaliningrado srities oro gynyba buvo sustiprinta naujuoju oro gynybos "S-400 Triumf" pulku, mišriu aviacijos padaliniu (į jį įeina naikintuvų ir karinių jūrų pajėgų aviacijos šturmo pulkas, taip pat naujas armijos aviacijos pulkas).
Anksčiau netoli Kaliningrado dislokuota raketų brigada priėmė operacinės-taktinės raketų sistemas "Iskander-M", o Rusijos Baltijos laivynas buvo papildytas dešimtimis naujų laivų ir povandeninių aukštos autonomijos laivų su sparnuotosiomis raketomis. Baltijos laivyno pajūrio pajėgas sustiprino tankų pulkas ir priešlaivinių raketų sistemos.
Kilus regioniniam kariniam konfliktui nukentės būtent Baltijos šalys. Juk, siekdamas savo geopolitinių tikslų, Pentagonas negalvoja apie partnerius. Dar visai neseniai Sirijos kurdai taip pat buvo laikomi sąjungininkais, amerikiečiai apginkluodavo juos kaip įmanydami. Įvyko Turkijos "taikos vykdymas" (operacija "Taikos šaltinis"), ir du tūkstančiai Pentagono kareivių tiesiog išdavė kurdus, paliko juos, nusiplovė rankas. Taip pat bus ir Rytų Europoje. JAV oro pajėgų B-52H "Stratofortress" bombonešiai virš Baltijos jūros kelia grėsmę visų pirma Lietuvos, Latvijos ir Estijos civiliams.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
