Ekspertas: spalis Danijai bus lemiamas dėl "Nord Stream-2"

© Sputnik / Илья Питалев / Pereiti prie nuotraukų bankoСтроительство газопровода "Северный поток-2" в Ленинградской области, архивное фото
Строительство газопровода Северный поток-2 в Ленинградской области, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Dujotiekį tiesti tenka taip, kad nekiltų pavojus susidurti su ginklais, po karo atsidūrusiais jūros dugne, mano energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Danija atsisakė politinių prieštaravimų dėl "Nord Stream-2" ir dabar iš jos tikimasi statybų ir eksploatavimo leidimo, sakė energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius interviu Sputnik Lietuva metu.

Укладка газопровода Северный поток ‑ 2 в Финляндии, архивное фото - Sputnik Lietuva
Danija atsisakė politinių prieštaravimų dėl "Nord Stream-2"

"Nord Stream-2 AG" vadovybė tikisi, kad spalis bus lemiamas, Danija duos atsakymą, arba sutiks su tuo, kad gaus pakankamai didelį kiekį ieškinių už labai didelę sumą", — sakė jis.

Marcinkevičius paaiškino, kodėl nėra taip lengva pakeisti maršrutą per Baltijos jūrą.

"Kalbant apie nedideles išlaidas, atminkime, kad tai yra Baltijos jūra, kurios teritorijoje vyko du pasauliniai karai. Maršruto tiesimas — tikrai brangus malonumas. Būtina tiesti vamzdį ten, kur nėra pavojaus susidurti su kai kuriais ginklų tipais, kurie atsidūrė Baltijos jūros dugne", — teigė ekspertas.

Vienintelė šalis, dar neišdavusi leidimo tiesti "Nord Stream 2" dujotiekį, yra Danija. Daugelis Europos bendrovių pabrėžia vamzdyno svarbą, nes Europoje auga dujų poreikis.

"Nord Stream-2" statyba

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį planuojama baigti 2019 metais.

Projektui aktyviai priešinasi Ukraina, bijanti prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, ir nemažai Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Latviją ir Lietuvą, taip pat JAV, kurios nori tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES.

Projektą remia Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija, kurios vyriausybė valdo 30 procentų bendrovės "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.

Naujienų srautas
0