VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Vilniaus meras Remigijus Šimašius viršijo įgaliojimus liepdamas nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą, rašoma Generalinės prokuratūros pranešime žiniasklaidai.
Pranešime teigiama, kad Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras išnagrinėjo kelių piliečių ir visuomeninių organizacijų pateiktus skundus, pripažino, jog Šimašius viršijo savo kaip mero įgaliojimus.
"Konkrečiu atveju Vilniaus miesto savivaldybės meras vienasmeniškai priėmė sprendimą dėl atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo politiniais motyvais. Nutarime pažymėta, kad nurodytas sprendimas buvo priimtas žodžiu, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas, kad mero sprendimai įforminami potvarkiais", — rašoma prokuratūros pranešime.
Pabrėžiama, kad "mero veiksmai, vienašališkai priimant politinį sprendimą" dėl lentos vertintini kaip vietos savivaldos principų pažeidimas, nes tai nėra priskirta mero kompetencijai, taip pat nėra aiškių tikslų ir kriterijų, kuriais vadovaujantis galima priimti tokį sprendimą.
Prokuroras įvertino tai, kad ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Vilniuje toje pačioje vietoje pakabinta nauja lenta Noreikai.
Todėl šiuo atveju nuspręsta, kad klausimo dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teisėmis priklausančios lentos grąžinimo svarstymas yra netikslingas.
Skandalas dėl Noreikos memorialinės lentos
Balandžio pradžioje advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato. Interviu "Sputnik Lietuva" Tomas sakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą".
Vėliau savivaldybė sutiko atkurti ir grąžinti lentą į vietą. Tačiau po kelių mėnesių sostinės meras Remigijus Šimašius visgi nusprendė ją nukabinti. Aiškindamas savo sprendimą meras teigė, kad yra patikimų istorinių įrodymų, jog Noreika dalyvavo steigiant žydų getą. Pasak Šimašiaus, Lietuvos sostinė savo vardu nebegali šlovinti nacių bendrininko.
Vėliau Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo tyrimus dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos nuėmimo ir atsisakė pradėti tyrimą.
Baltijos šalių vadovybė atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką. Piliečiai, atvirai neigiantys oficialią Vilniaus poziciją šiuo klausimu, yra persekiojami.
Lietuvoje gerbiami nacių bendrininkai Jonas Noreika ir "miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurių žiaurūs veiksmai valstybėje vertinami kaip kova prieš sovietinę okupaciją.
1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu, buvo nacionalistinės organizacijos "Lietuvių aktyvistų frontas" narys. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, kur vėliau žuvo tūkstančiai žmonių. Noreikos anūkė, amerikiečių žurnalistė Silvija Foti, sužinojusi savo senelio biografijos detales, paragino Lietuvos valdžią nešlovinti jo kaip "nacionalinio didvyrio".
Lietuvoje "miško broliai" yra nacionalistiniai ginkluoti judėjimai, veikę šalyje 1940–1950 metais. Jie prisidėjo prie civilių gyventojų ir sovietų partijos darbuotojų žudymo.
