VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Paaiškėjo, kad labiausiai nukentėjo Vokietija, nes kas mėnesį praranda beveik 700 milijonų dolerių dėl dvišalių apribojimų. Visa ES prarado daugybę milijardų, rašo RIA Novosti.
Leistini nuostoliai?
Praėjus metams po sankcijų įvedimo, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pareiškė, kad Rusijos BVP sumažės devyniais procentais. 2017 metais panašūs vertinimai buvo išsakyti Europos Parlamente: Europa prarado 0,1–0,5% BVP, Rusija — nuo aštuonių iki dešimties procentų. JT pateikė šiek tiek kitokį vaizdą: Maskva neteko 55 milijardų dolerių, Vakarai — 100 milijardų.
Ekonomistai Mattie Croze iš Lingnano universiteto Honkonge ir Julian Hinz iš Kylio pasaulio ekonomikos instituto tvirtina, kad Rusija patiria šiek tiek daugiau nei pusę Vakarų sankcijų nuostolių — 2,2 milijardo dolerių per mėnesį.
Likę 45 procentai, iš viso 1,8 milijardo, pasidalijami tarp apribojimų iniciatorių. Šie duomenys pateikiami tyrime "Draugiška ugnis: sankcijų prieš Rusiją bei atsakomųjų sankcijų poveikis prekybai".
Croze ir Hinz nuostolių apskaičiavimo schemą aprašė įtakingas mokslo žurnalas "Economic Policy". Palyginimai buvo pagrįsti įvertinimais, kaip tarptautinė prekyba galėtų vystytis be abipusių apribojimų ir esant stabilioms rinkos sąlygoms.
Nuostolius parodė skirtumas tarp potencialių įvairių šalių prekių srautų ir realios padėties.
Paaiškėjo, kad bendra mėnesinė sankcijų žala yra keturi milijardai dolerių. Labiausiai kenčia Vokietija — 38 proc., 667 mln. dolerių.
Kenčia ir Prancūzijos įmonės. Kaip pažymėta Croze ir Hinz tyrime, eksportas į kitas šalis vis tiek nepadėjo kompensuoti nuostolių.
Kas ką?
Sankcijos Maskvai buvo pradėtos Vašingtone dėl Krymo susijungimo su Rusija ir jai primetamų kaltinimų parama 2013-2014 metų prasidėjusiam sukilimui Rytų Ukrainoje. ES prisijungė prie amerikiečių.
Šiandien 37 šalys laikosi antirusiškų apribojimų, įskaitant JAV, Japoniją ir visą Europos Sąjungą. Visų pirma, 2014 metų vasarą JAV, Kanada, ES, Norvegija ir Australija įvedė sankcijas svarbiausiems Rusijos ekonomikos sektoriams — naftos, energetikos, finansų, taip pat karinio-pramoninio komplekso įmonėms. Netrukus Maskva atsakė tuo pačiu: JAV, ES ir daugelio kitų šalių gaminiams taikomi apribojimai.
Berlynas jau pripažino, kad Europoje nuo sankcijų karo labiausiai nukentėjo Vokietija. Vasarą Bundestago narys Marcusas Fronmeieris, remdamasis Kylio universiteto specialistų duomenimis, įvardijo vertinimus, artimus Croze ir Hinz rezultatams: 618 milijonų eurų per mėnesį (7,4 milijardo per metus, 40 proc. visų ES nuostolių).
ES nesutarimai dėl Rusijos stiprėja. Vokietija vis labiau pasisako už apribojimų panaikinimą. Pavyzdžiui, rugpjūtį Bundestago Ekonomikos komiteto pirmininkas Klausas Ernstas paragino federalinę vyriausybę pasitraukti iš sankcijų režimo. "Jei vaistas neveikia, nėra prasmės pratęsti jo vartojimo terminą ar didinti dozę", — pabrėžė jis.
Vokietijos ekonomikos Rytų komiteto duomenimis, ES sankcijos Maskvai padarė žymiai daugiau žalos rytinėje Vokietijoje nei vakarinėje šalies dalyje. Nuo 2013 iki 2018 metų Rytų Vokietijos žemių prekybos apyvarta su Rusija sumažėjo vidutiniškai 28,7 procento, o vakaruose — 17 procentų. Ypač nukentėjo Saksonija, kurios firmos prarado 72,5 proc. apyvartos su Rusijos partneriais. Saksonijoje-Anhalte prarasta 24 proc., Brandenburge — 20,4, Tiuringijoje — 19,9.
"Maskvos sankcijos Vokietijai daro didžiausią žalą mums, būtent žemės ūkio srityje", — rugsėjį prisipažino Tiuringijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vadovas Maikas Moringas.
Keičiasi ir Paryžiaus retorika. Gegužę EP narė iš Prancūzijos Nadine Morano pareiškė, kad sankcijos "neturėjo politinio poveikio Maskvai, bet padarė realią žalą Europos gamintojams".
O Prancūzijos prezidentas santykių su Rusiją atšalimą pavadino "gilia strategine klaida", nes Maskva galėtų padėti ES išspręsti sudėtingiausias pasaulines problemas — nuo Sirijos iki Šiaurės Korėjos. "Mes stumiame Rusiją arba į izoliaciją, kuri sukuria įtampą, arba į aljansą su kitomis didelėmis valstybėmis, tokiomis kaip Kinija. Ir tai visiškai neatitinka mūsų interesų", — sakė jis.
Prieš apribojimus pasisako ir Roma. Ministras pirmininkas Giuseppe Conte pabrėžė, kad Italija toliau "stengiasi panaikinti sankcijas" Rusijai.
Kaip pažymi "Reuters", tokie Europos politikų pareiškimai aiškiai rodo įtampą ir susiskaldymą bloke: "Su santykinai draugiškų Rusijai sąjungininkų, tokių kaip Italija, grupe, kuriai vadovauja Prancūzija, iš vienos pusės, ir su Baltijos šalimis, Lenkija ir Rumunija — iš kitos". Tai, savo ruožtu, gali susilpninti Vakarų remiamų vyriausybių apsisprendimą ginti "Ukrainos interesus".
