VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Baltijos šalys nukentės nuo Britanijos pasitraukimo iš ES bet kokiu atveju, interviu Sputnik Lietuva teigė ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.
Po "Brexit" Baltijos šalys nebegaus subsidijų iš Europos fondų, nes ES iždas sumažės, o dėl jos piliečių statuso Didžiojoje Britanijoje kils abejonių.
"Šiandien galiojantis susitarimas rodo, kad ten esantys žmonės kurį laiką turėtų išsaugoti savo statusą. Niekas jų rytoj neišvarys iš Londono ir kitų Didžiosios Britanijos miestų. Bet mes turime suprasti, kad visas "Brexit" yra sumanytas, norint atsikratyti darbuotojų iš užsienio, tarp jų ir Baltijos šalių darbininkų", — sakė jis.
Anot Zubeco, "Brexit" varomoji jėga yra anglų vidurinioji klasė, kuri pavargo nuo to, kad savo šalyje turi konkuruoti dėl darbų su migrantais iš Lenkijos ir Baltijos šalių.
"Po kurio laiko atsiras apribojimų, sumažės juose gyvenančių migrantų skaičius. Žmonės bus priversti grįžti namo arba ieškoti darbo kitose ES šalyse. Apskritai yra dvi neigiamos pasekmės: subsidijų iš Europos fondų nutraukimas ir tų pavedimų, kuriuos gauna tų žmonių, kurie išvyko uždarbiauti į užsienį, šeimos, neaiškus likimas", — teigė ekspertas.
Šią savaitę Europos Sąjunga ir Didžioji Britanija pasiekė kompromisą dėl "Brexit". Europos Sąjungos šalys aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje patvirtino atnaujintą susitarimą.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas planuoja šeštadienį pateikti dokumentą Parlamentui. Jis ragina priimti susitarimą, kad galima būtų imtis "kitų klausimų sprendimo".
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda naująjį "Brexit" susitarimą pavadino "gera žinia" Europos Sąjungos nariams. Jis pabrėžė, kad jei jį patvirtins Europos ir Didžiosios Britanijos parlamentai, tai apsaugos JK gyvenančių Lietuvos piliečių teises.
Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES planuojamas spalio 31 dieną. Šalies ministras pirmininkas savo kalbose ne kartą yra pareiškęs, kad ketina išstoti iš ES, net be susitarimo. Tačiau rugsėjį Parlamentas priėmė įstatymą, įpareigojantį vyriausybės vadovą reikalauti atidėti "Brexit" pirmą darbo dieną po spalio 19 dienos, jei pasitraukimo sutarties tekstas nebus suderintas iki spalio 19 dienos. Džonsonas, priėmęs įstatymą, teigė, kad "geriau mirs griovyje", nei prašys atidėti "Brexit". Tačiau galutinį sprendimą atidėti "Brexit" priima ne Didžioji Britanija, o 27 likusių Europos Sąjungos valstybių vadovai.
