VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Rusijos ir Italijos mokslininkai priartėjo prie ugnikalnių išsiveržimų priežasčių išsiaiškinimo, remdamiesi Monte Nuovo kalnu netoli Neapolio. Šio tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Lithos".
Lavos liekanose — uolienose, susiformuojančiose ir kietėjančiose žemės paviršiuje, yra informacijos, kuri gali ne tik atskleisti išsiveržimų priežastis, bet ir padėti atskleisti mūsų planetos praeities ir ateities paslaptis.
Vulkanų tyrimai Italijoje buvo pažengę dėl naujų fizikinių metodų, kuriuos pritaikė profesorius Sultanas Dabagovas laboratorijoje Maskvos inžinerinės fizikos institute (MEPhI) ir INFN (Italijos branduolinės fizikos institutas). Tyrimams jie panaudojo naujausius fizikos pasiekimus, leidžiančius gauti informaciją, "užfiksuotą" išsiveržimo liekanose.
"Mūsų darbas — išsamus aktyvios planetos gyvenimo fazės, pasireiškiančios ugnikalnių išsiveržimais, tyrimas. Išsiveržimai — sudėtingi reiškiniai, tačiau bandymas apčiuopti koreliaciją tarp daugelio jų kintamųjų — dar vienas žingsnis link jų supratimo ir numatymo. Mes naudojome galingus rentgeno spinduliuotės šaltinius, gebančius giliai įsiskverbti į tiriamus pavyzdžius, jų nesunaikinant", — teigė tyrimo vadovas Dabagovas.
Anot mokslininko, pirmajame etape vulkanų mėginiai buvo tiriami naudojant optiką, kuri pagrįsta rentgeno spindulių veikimu. Be to, siekiant patvirtinti rezultatus, mėginiai buvo tiriami naudojant galingesnę sinchrotrono spinduliuotę. Tai leido gauti mėginių rentgenografiją ir tomogramas, atkurti įvairių uolienų vidinius požymius ir gauti didelės raiškos trimatį modelį.
Mokslininkai mano, kad šių modelių analizė, palyginti su kitų išsiveržimų pavyzdžiais, leis padaryti išvadas tiek iš istoriškai žinomų išsiveržimų, tiek iš aktyvių ir pasyvių ugnikalnių išsiveržimų.
"Duomenys, gauti atliekant kompiuterinę tomografiją, naudojant sinchrotrono spinduliuotę, gali būti integruoti į bendrąją geologijoje naudojamų charakteristikų nustatymo metodų aplinką. Mes galime geriau suprasti tiriamų uolienų mikro ir nanoporiškumo įtaką jų pralaidumui, kad atsakytume į daugelį svarbių klausimų apie formavimąsi ir būsimą mūsų planetos vystymąsi", — sakė Dabagovas.
Pagrindinis bendro Rusijos ir Italijos mokslininkų darbo tikslas — sukurti įrankį, leidžiantį atlikti išsamią tomografinę analizę laboratorijoje, kurioje įrengtas mažos galios rentgeno vamzdis. Šią galimybę suteiks daugiasluoksnė optika.
Naudojant naująjį įrankį, vulkanų pavyzdžiai gali būti tiriami nuolat, nes tokia instaliacija yra mažesnė ir pigesnė, palyginti su sinchrotrono šaltiniais (tai padės įrengti beveik bet kurį tyrimų geologinių tyrimų centrą). Ekspertų teigimu, daugiasluoksnės optikos su mažo dydžio šaltiniais ir radiacijos detektoriais naudojimas gali būti kompaktiškų nešiojamųjų prietaisų, skirtų analizuoti įvairias uolienas, nejudinant ir nepažeidžiant pavyzdžių, pagrindas.
