VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Vyresnysis Rusijos energetikos ir finansų instituto ekspertas Sergejus Kondratjevas mano, kad tokie memorandumai energetikos ir aukštųjų technologijų srityse, kuriuos pasirašė Lietuva ir Japonija, yra deklaratyvaus pobūdžio ir dažnai pasirašomi tik oficialių vizitų metu.
Jei nesudaromas teisiškai įpareigojantis susitarimas ar sutartis, dažnai tokie dokumentai yra bendro pobūdžio ir yra tik susitarimai dėl būsimo bendradarbiavimo.
"Man atrodo įdomu, kad Lietuva nusprendė ieškoti pagalbos taip toli nuo Europos Sąjungos sienų, beveik kitoje pasaulio pusėje. Manau, kad tai daugiausia bendradarbiavimo prašymas, bet ne realūs projektai. Lietuva turi daug nuveikti, kad išeitų iš BRELL — tai investicijos į tinklo infrastruktūrą, investicijos į naujų pajėgumų statybas. Svarbiausia, kad šios investicijos turėtų atsipirkti. Tam reikia arba padidinti naštą savo vartotojams, arba kažkaip pritraukti dotacijas, ES išteklius", — interviu Sputnik Lietuva sakė Kondratjevas.
Jo manymu, abu minėti dalykai gana sunkiai įgyvendinami, todėl tai yra tiesiog dar viena politinė deklaracija. Kondratjevas mano, kad Lietuvai bus sunku įgyvendinti tokius susitarimus.
Energetikos memorandume, kurį būdamas Japonijoje pasirašė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, numatytas energetinio saugumo ir energijos šaltinių bei tiekimo diversifikacijos skatinimas, elektros tiekimo saugumo didinimas, tolesnis bendradarbiavimas keičiantis gera patirtimi dėl branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo ir išmontavimo bei vykdant bendras veiklas ir projektus SGD tiekimo, prekybos bei atsinaujinančios energijos srityse. Numatyta ir teikti paramą Baltijos šalių sinchronizacijos projektui įgyvendinti.
Pasitraukimas iš BRELL
Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Jos paaiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Atitinkamas susitarimas buvo pasirašytas tarp Baltijos šalių, Europos Komisijos ir Lenkijos.
Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.
Rusija aktyviai ruošiasi desinchronizacijai su Baltijos šalimis, nes siekia užtikrinti Kaliningrado srities energetinį saugumą. Ateityje energiją regionui gamins keturios naujos elektrinės, kurių bendras pajėgumas sieks apie vieną gigavatą.
Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas pažymėjo, kad regiono energetikos sistemos atjungimo rizika, Lietuvai pasitraukus iš BRELL, yra sumažinta iki nulio.
Be to, Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.
Kai kurie ekspertai mano, kad, Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.
