Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karininkas Tomas Šilanskas savo kailiu pajuto Temidės galią ir principingumą. Karo policijos tyrėjai nustatė: 2018 metais pareigūnas savavališkai buvo pasitraukęs iš pareigų nuo vasario 28 iki kovo 19 dienos ir nuo liepos 12 iki liepos 18 dienos. 2019 metais jo nebuvo tarnyboje nuo gegužės 7 iki 26 dienos, rašo Baltnews.lt straipsnyje Igoris Černikovas.
Šiuo atveju įstatymas aiškina tai, kas įvyko, kaip karo nusikaltimą, vadinamą dezertyravimu. Pats karininkas taip nemano. Jis bandė įtikinti karo policijos tardytojus, kad per nurodytą terminą sirgo, tačiau dėl biurokratinių vėlavimų laiku nepateikė reikiamų medicininių dokumentų.
Yra ir kita versija. Teisme ją išsakė bataliono štabo viršininkas Ramūnas Mikėnas: pavaldinys linkęs pernelyg daug vartoti alkoholį. Todėl gali būti, kad jis tuo metu tiesiog gėrė.
Temidė buvo nepalaužiama. Teismo sprendimu kapitonas Tomas Šilanskas buvo nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams bei 60 valandų neatlygintino darbo sveikatos priežiūros ar globos įstaigose. Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio įsakymu kapitonas buvo išleistas į atsargą neturėdamas teisės dėvėti uniformos kaip diskreditavęs karininko laipsnį.
Kas ypač įdomu šioje teismo byloje? Šilansko pareiškimas spaudai. Buvęs kariškis nudžiugino žurnalistus, kai staiga prisiminė apie tėvynės prestižą. Pasirodo, viešo teismo proceso dokumentų ir faktų paskelbimas smogs Lietuvos kariuomenės prestižui. Ir "nedraugiškos šalys gali panaudoti tokią informaciją prieš Lietuvą ir prieš procese dalyvaujančius pareigūnus". Bravo, buvęs kapitone!
Grįžkime į praeitį. Lietuvos kariuomenės ir karinių jūrų pajėgų sukūrimo pradžioje buvo surengta liustracija, be socialinių garantijų buvo atleisti visi, kurie nepatiko naujajai valdžiai. Galima drąsiai teigti, kad daugiausia teko karininkams su karinėmis biografijomis, kurie liejo kraują už TSRS sovietų armijos gretose.
Dekomunizacija buvo baigta, kai kariuomenei vadovavo generolas Jonas Kronkaitis. Atsirado daug laisvų darbo vietų, kurias užpildė žmonės iš gatvės, dažnai iš viso be jokio karinio išsilavinimo.
Pirmajame personalo valymo etape tašką padėjo krašto apsaugos ministrė (2008–2012), konservatorė Rasa Juknevičienė. Ji atleido generolą Valdą Tutkų. Turėdamas kapitono laipsnį jis kovojo Afganistane, iš kur grįžo su dviem kariniais ordinais.
Naujasis ir patogus ministrei vadas Arvydas Pocius negailestingai šalino iš ginkluotųjų pajėgų gretų žmones už menkiausią įtarimą dėl polinkio gerti tiek tarnyboje, tiek ne jos metu. Pocius ir Juknevičienė pro pirštus žiūrėjo į kitas savo pavaldinių nuodėmes. Pavyzdžiui, du karo akademijos dezertyravusius ir pasislėpusius Italijoje kariūnus ministrė ir vyriausiasis vadas paskelbė išprotėjusiais.
2011 metais armijoje kilo skandalas: kovo 11 dieną 12 jauni kariai dalyvavo neonacių ir dešiniųjų ekstremistų eitynėse.
Žurnalistai atrado nuotraukas, kuriose jaunuoliai pozavo apsirengę neonacių uniforma su atitinkamomis tatuiruotėmis. Ministrė Juknevičienė ir vadas Pocius nesiėmė jokių priemonių prieš šiuos nacionalistiškai mąstančius jaunus karius.
Pakeitęs Pocių generolas Jonas Žukas rimtai ėmėsi personalo. Visų pirma, jis sustiprino rezervą, kad prireikus būtų kažkas, kas neutralizuotų "žaliuosius vyrus":
"Dabar daugelis sako, kad mūsų rezervas yra labai didelis. Tai yra apie 70 tūkst. žmonių, kurie mokėsi karo mokyklose, vienerius metus tarnavo armijoje ir išėjo į atsargą, taip pat seržantai ir karininkai, baigę tarnybą. Tačiau šis rezervas Lietuvoje neorganizuotas. Beveik jokios naudos".
Žuko tarnybos kariuomenėje pabaigoje atsirado ir kovinis rezervas, ir pinigai, ir nauji ginklai, ir protingi karininkai. Naujas vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys paveldėjo šiuolaikinę kariuomenę.
Nerašytas Rupšio uždavinys yra išvalyti armiją nuo nepatikimo elemento. Taigi, kapitono Tomo Šilansko istorija yra tik pirmasis blynas.
Po to į teismą nukeliavo Sausumos pajėgų štabo Žvalgybos analizės skyriaus saugumo karininko Dariaus Šerėno byla. Pasirodo, žvalgybininkas turėjo slaptą pajamų šaltinį. Šerėnas pardavinėjo naudotus automobilius. Tiesa, nors už nelegalų verslą jis uždirbo centus (už aštuonis perparduotus automobilius užsidirbo 1500 eurų), jam tai kainavo brangiai. Teismas nusprendė, kad žvalgybos pareigūnas privalo sumokėti 2259,60 eurų baudą, o personalo karininkai išbraukė jo pavardę iš dabartinių pareigūnų sąrašo.
Beje, Lietuvos karinei žvalgybai nesiseka. Jau subrendo naujas skandalas. Jo herojui, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pulkininkui leitenantui Vilniaus priemiestyje ilgus metus priklausė pelningas automobilių servisas. Ir jis toliau plėtotų savo verslą, tačiau gaisras pakirto planus. Pildant dokumentus, teko nurodyti tikrąją pavardę.
Žinoma, vadovybė bando užgniaužti skandalą, tačiau prieš įstatymą, kaip sakoma, visi yra lygūs.
Pavyzdžiui, kapitonas Nerijus Urnikis per komandiruotę Lenkijoje ir Vokietijoje, dalyvaudamas pratybose "Allied Spirit VIII", girtuokliavo viešbučio kambaryje, nesilaikė teisinių viešbučio administracijos reikalavimų, o policininkui išdidžiai tarė anglišką keiksmažodį. Už šiuos "žygdarbius" ministras išsiuntė karininką į atsargą.
Vėliau dėl girtuokliavimo budėjimo metu kliuvo kuopos vadui kapitonui Mariui Liaudanskiui. Eilinis Irmantas Bagdonas buvo nuteistas už brakonieriavimą būdamas girtas ir sunkius kolegos Tomo Bagdono sužalojimus.
Dėl narkotinių medžiagų laikymo ir vartojimo teisme 2019 metų gegužę pasirodė Garbės sargybos kuopos dezertyras Danielis Gaidukevičius. Prokuroras Artūras Survila teismo prašė nuteisti Gaidukevičių dvejiems metams, tačiau teisėjas apsiribojo aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Karo akademijos kursantas buvo ministro įsakymu atleistas už prekybą marihuana ir aistrą azartiniams žaidimams. Panašiai taip kariuomenė pasielgė su užsienio misijose tarnavusiais girtuokliais. Sąrašą galima dar ilgai tęsti. Susidaro įspūdis, kad vietoje vieno piktadario armijoje atsiranda kitas. O gal Lietuvos kariuomenė paverčia normalius žmones ne visai adekvačiais?
