VILNIUS, lapkričio 1 — Sputnik. Abchazijos vyriausybė nusprendė 2020 metais atstatyti paminklą 19-metei stiuardesei Nadeždai Kurčenko, kuri buvo nužudyta per lietuvių teroristų organizuotą pirmąjį lėktuvo užgrobimą TSRS, praneša Sputnik Abchazija.
Abchazijos tautos Tėvynės karo metu paminklas buvo smarkiai apgadintas. Jis taip pat buvo periodiškai apšaudomas. Prieš keletą metų ant paminklo užvirto medžiai.
Darbai bus vykdomi respublikos biudžeto sąskaita. Paminklas bus restauruojamas Abchazijos teritorijoje.
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu Nadeždai Kurčenko už drąsą ir narsą buvo suteiktas Raudonosios vėliavos ordino apdovanojimas po mirties.
Mergina buvo palaidota Suchumyje, viename iš centrinių parkų, kuris iki šiol pavadintas jos vardu.
Pirmasis civilinio orlaivio užgrobimas TSRS
Orlaivis An-24, kuris skrido maršrutu Batumis – Suchumis, buvo užgrobtas 1970 metų spalio 15 dieną. Tuo lėktuvu skrido 46 keleiviai ir penki įgulos nariai.
Lietuvis Pranas Brazinskas kartu su penkiolikmečiu sūnumi Algirdu įsinešė į lėktuvą šaunamuosius ginklus, įsibrovė į pilotų kabiną ir užgrobė lėktuvą.
Beveik iškart po pakilimo, priekinėse sėdynėse buvę Brazinskai iškvietė skrydžio palydovę ir įteikė jai voką su rašteliu įgulos vadui. Raštelyje buvo išdėstyti reikalavimai — skristi nurodytu maršrutu į Turkiją, nutraukti radijo ryšį, už įsakymo nesilaikymą grasino mirtimi.
Perskaičiusi raštelį, Nadežda Kurčenko sugebėjo perspėti pilotus ir bandė užkirsti kelią įsibrovėliams. Mergina buvo nušauta vietoje. Paskutiniai jos žodžiai buvo "Jie ginkluoti".
Tada Brazinskai pradėjo šaudyti. Iššovė 24 kartus, buvo sužeistas įgulos vadas, šturmanas ir skrydžio bortmechanikas.
Pilotai buvo priversti paklusti teroristų reikalavimams. Lėktuvas nusileido Turkijoje, Sinopo oro uoste.
Iškart po to Turkijos valdžia sulaikė Brazinskus, o sužeistiesiems buvo suteikta medicininė pagalba. Turkija grąžino į TSRS keleivius, žuvusios stiuardesės kūną ir lėktuvą An-24, tačiau nusikaltėlius išduoti atsisakė. Byla buvo nagrinėjama vietos teisme.
Brazinskai niekada nebuvo išduoti Sovietų Sąjungai, kuri to primygtinai reikalavo. Didelį vaidmenį lietuvių likime atliko JAV, kurios visomis jėgomis padėjo išvengti ekstradicijos.
Pranas Brazinskas buvo nuteistas aštuoneriems metams kalėjimo, jo sūnus — dvejiems. Tačiau jie buvo paleisti po dvejų metų — pagal amnestiją. Po kelerių metų jiems pavyko neteisėtai patekti į JAV, kur, dalyvaujant lietuvių diasporai, jie gavo teisę gyventi šalyje ir naujus vardus.
Istorija sulaukė didelio tarptautinio atgarsio. Patys Brazinskai vėliau tvirtino, kad orlaivio užgrobimas buvo "kovos už Lietuvos išsivadavimą iš sovietinės okupacijos" aktas.
1978 metais JAV Valstybės departamento atstovas pasakė sovietų korespondentui, kad "JAV nerimas dėl tarptautinio terorizmo neapima Brazinskų atvejo". Iki pat TSRS žlugimo sovietų valdžia smerkė Vašingtoną už suteiktą prieglobstį žudikams ir reikalavo jų ekstradicijos.
Prano Brazinsko gyvenimas baigėsi nuo jo paties sūnaus Algirdo rankos. Jis 2002 metais per šeimos ginčą nužudė tėvą. Algirdui buvo paskirta 16 metų kalėjimo. Tolesnis jo likimas nežinomas.
