VILNIUS, lapkričio 1 — Sputnik. Lietuvos sprendimas dalyvauti Europos teismo "Nord Stream" dujotiekio ginče rodo jos atsidavimą JAV politikai. Tokią nuomonę portalui "RuBaltic.Ru" išsakė pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.
Bendrovės "Nord Sream AG" ir "Nord Stream 2 AG", valdančios jau nutiesto "Nord Stream" projektus ir tebevykstančią "Nord Stream-2" statybą, paprašė teismo panaikinti diskriminacines priemones, numatytas Europos Sąjungos (ES) direktyvose.
Lietuva paskelbė ketinanti siekti, kad teismas atmestų ieškinius. Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, Lietuva turi tam "tiesioginį interesą".
Juškovas paaiškino Lietuvos susidomėjimą, kuriam įtakos neturi tai, ar dujotiekiai yra, ar jų nėra.
"Ekonominiu požiūriu Lietuvai nenaudinga stengtis trukdyti "Nord Stream-2" statybą. Jos sprendimas įsikišti į Europos teismo ginčą grindžiamas JAV interesais", — teigė energetikos ekspertas.
Anot jo, Vašingtonui nėra pelninga tiesiogiai trukdyti "Gazprom" projektams, todėl jis veikia per savo ištikimas sąjungininkes — Lenkiją ir Baltijos šalis. Tačiau Europos verslininkai tai puikiai supranta ir bet kokiu atveju "balsuoja rubliais" už Rusijos dujas.
"Kai tik atsirado galimybė pirkti rusiškas suskystintas gamtines dujas (SGD), net Lietuvos įmonės perėjo prie jų", — priminė Juškovas.
Projektas "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Dujotiekis eis per teritorinius vandenis arba išskirtines Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos ekonomines zonas.
Prieš projektą pasisako JAV ir Ukraina. Vašingtonas ketina skatinti Europos rinką pirkti JAV suskystintas dujas, o Kijevas nenori prarasti pajamų iš Rusijos dujų tranzito. Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politizuotu, taip pat nepritaria dujotiekio tiesimui.
Tarp tų, kurie palaiko "Nord Stream-2", yra Vokietija ir Austrija, suinteresuotos patikimu dujų tiekimu į Europą. Norvegija taip pat domisi sėkmingu projekto įgyvendinimu, nes vyriausybė valdo 30 procentų "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.
Rusija ne kartą ragino nevertinti dujotiekio kaip įtakos priemonės. Pasak Vladimiro Putino, Maskva projektą traktuoja tik kaip ekonominį.
