Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis spalio 31 dieną Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sakė, kad respublikos kariuomenė iki 2025 metų visiškai atsisakys "Rusijos karinių technologijų".
Paskutinis Lietuvos kariuomenės "desovietizacijos" etapas bus sovietų pagamintų karinių sraigtasparnių "Mi-8", naudojamų oro pajėgose, sunaikinimas. Anksčiau Lietuvos krašto apsaugos ministerija optimistiškai vertino artėjantį šešių JAV "Black Hawk" kovos sraigtasparnių pristatymą už 300 milijonų eurų. Tačiau sutartį planuojama pasirašyti iki 2020 metų pabaigos, o patys "Black Hawk" atvyks tik 2024 metais. Taigi, Lietuvoje sovietiniai "Mi-8" tarnaus NATO dar penkerius metus.
Nuostabų sovietų ginklų palikimo išlikimą Šiaurės Atlanto aljanso Rytų Europos šalyse pirmiausia lemia aukštos eksploatuojamų gaminių technologinės savybės, patikimumas ir nepretenzinga priežiūra. Tačiau Lietuvos kariuomenė yra NATO dalis, o Vilnius yra tiesiog įpareigotas pirkti ginklus ir karinę techniką iš JAV ir jos sąjungininkų arsenalo. Nesvarbu, ar ginklas naujas, ar naudotas, svarbiausia, kad nė cento neatitektų konkurentams pasaulinėje rinkoje.
Velnias slepiasi detalėse
Pateisindama milžiniškas Vakarų ginklų įsigijimo išlaidas Lietuvos krašto apsaugos ministerija pabrėžia, pavyzdžiui, aukštas senojo "Mi-8" išlaikymo išlaidas. Tariamai rotoriniai lėktuvai išnaudojo savo skrydžio išteklius, todėl jie genda per dažnai. O sunkumus santykiuose su Rusija atspindi atsarginių dalių tiekimas. Visi šie samprotavimai — "iš piktosios dvasios".
Gebantys atlikti daugybę užduočių, daugiafunkciai sraigtasparniai "Mi-8" neturi konkurentų pasaulyje. Mašina gali vykdyti kovos operacijas įvairiomis klimato sąlygomis, gabenti iki 4 tonų sveriantį krovinį, išdėstyti iki 200 priešpėstinių minų. "Mi-8" gali palaikyti kariuomenę ugnimi, pristatyti karius (24 kareivius su ginklais), gabenti šaudmenis, maistą ir vaistus. Sraigtasparnis nepakeičiamas pagalbininkas atliekant paieškos ir gelbėjimo darbus. Du varikliai užtikrina didelį patikimumą ir iki 250 kilometrų per valandą greitį. "Mi-8" yra pasaulio rekordininkas pagal modifikacijų skaičių ir bendrą pagamintų transporto priemonių skaičių (serija viršija 12 tūkst. vienetų).
Be jokios abejonės, sovietų pagaminti sraigtasparniai "Mi-8" yra patikimesni kovinėje situacijoje ir jų techninė priežiūra paprastesnė nei "Black Hawk", pagamintų JAV. Neatsitiktinai 2011 metais patys amerikiečiai įsigijo 63 sraigtasparnius "Mi-17V-5" ("Mi-8" eksporto analogas) už 1,3 milijardo JAV dolerių kariuomenei Afganistane. Ten, kur iš tikrųjų karšta, JAV ginklai dažnai sugenda (prisiminkite "Patriot SAM" fiasko Saudo Arabijoje).
Pavyzdžiui, prieš daugiau nei 40 metų sukurtas daugiafunkcis JAV sraigtasparnis "UH-60 Black Hawk" išvysto šiek tiek didesnį kreiserinį greitį — 278 km/h, tačiau geba gabenti tik 11 karių su įranga (tiek nepakanka paieškos ir gelbėjimo bei nusileidimo operacijoms). Bendra įvairių modifikacijų "Black Hawk" technikos "apyvarta" nuo 1977 metų yra 4 tūkst. mašinų ("Mi-8" yra tris kartus populiaresni pasaulyje). Tačiau Vilnius negali laisvai pasirinkti ginklų ir net nesiderėdami perka tai, ką dovanoja vyresnieji partneriai. Be to, amerikiečių ginklai iš dalies yra apmokami iš JAV biudžeto.
Sudėtingas desovetizacijos kelias
"Javelin" prieštankinių raketų sistemos Lietuvai kainavo beveik 18 milijonų dolerių. Iš valstybės biudžeto buvo apmokėta 80 procentų kainos, o penktadalį šios sumos JAV skyrė kaip karinę pagalbą.
Pagal tą pačią schemą Vilnius netrukus gaus 500 amerikiečių lengvųjų taktinių šarvuočių JLTV (Joint Light Tactical Vehicle). Viename iš JAV Gynybos departamento pranešimų šarvuotasis visureigis buvo paskelbtas "netinkamu eksploatuoti". JAV kariuomenė turėjo pretenzijų šarvuočio aptarnavimui ir patikimumui. O sunkioji JLTV versija buvo pripažinta "neefektyvia". Šie faktai nesuglumino Lietuvos kariuomenės vadų. Sutarties kaina yra 170 milijonų dolerių.
Lietuva formuoja oro gynybos sistemą, pirmiausia siekiančią aprėpti užsienio karines bazes jos teritorijoje. Apie civilių apsaugą Vilnius negalvoja — už 110 milijonų eurų jie perka NASAMS vidutinio nuotolio priešlėktuvines sistemas, labai ribotų galimybių kompleksus su panaudotomis raketomis.
Anksčiau Lietuvos Respublika gavo patrulinį laivą, pastatytą Danijoje prieš 30 metų, už 6,5 mln. Šis beveik beginklis dviejų hidroakustinių stočių patrulinis nešėjas pakeitė vieną iš septynių "Storm" klasės katerių, gautų iš Norvegijos 2001 metais. (Kai kurie iš jų plaukiojo daugiau nei 50 metų).
Įdomu, kad Norvegijos kariniame jūrų laivyne tokie laivai buvo ginkluoti priešlaivinėmis raketomis "Penguin Mk1" su infraraudonųjų spindulių (ne radaro) valdymo sistema. Raketos skrido iki 20 kilometrų atstumu ir retai pataikydavo į taikinį, ir net buvo nuimtos prieš parduodant Lietuvai. Laive buvo paliktas tik senas 76 mm pistoleto laikiklis ir 40 mm priešlėktuvinė automatinė patranka "Bofors". Tokia sąjunga atrodo žeminanti.
Tuo tarpu būsimasis JAV ambasadorius Lietuvoje diplomatas Robertas Gilchristas pažadėjo sustiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje. Senato posėdyje jis sakė, kad Lietuva su entuziazmu sveikino 500 JAV karių su "Abrams" tankais ir siekė padidinti JAV pajėgas regione: "Kuo daugiau mūsų pėdsakų yra Baltijos regione, tuo labiau manau, kad pačios Baltijos šalys yra laimingesnės".
Bet vis dėlto čia kažkas ne taip. Pasauliniame karinės galios reitinge "Global Firepower" Lietuva yra 81 vietoje — tarp Omano ir Tuniso. Galbūt tai yra pernelyg liaupsinantis Vakarų analitikų 18 000-osios Baltijos šalies kariuomenės, kuri iš tikrųjų neturi smogiamųjų orlaivių ir jūrų pajėgų, kovos pajėgumų įvertinimas.
Laimei, Lietuvai niekas de facto negrasina, o jos kariuomenė apsidraudusi sovietų karinio transporto lėktuvais ir sausumos pajėgų karine įranga. Beje, šiandien tūkstančiai tokių (sovietinių) mašinų patikimai tarnauja daugiau nei 50 pasaulio šalių, kurios vis dar turi techninių galimybių ir reikšmingų išteklių modernizavimui.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
