VILNIUS, lapkričio 3 — Sputnik. Dyzelinis naujo automobilio variklis ne tik sunaudoja mažiau degalų, bet ir mažiau į aplinką išmeta šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų nei artimiausias analogiškas tokio paties automobilio modelio benzininis variklis. Tokią išvadą padarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto tyrėjai, atlikę bandymus su 2019-ųjų metų automobiliais, praneša VGTU naujienų portalas.
Tyrimai buvo atliekami su tokiais pat automobiliais ir tokio pat darbinio tūrio varikliais, tik vienas buvo dyzelinis, o kitas — benzininis. Matavimai atlikti automobiliams važiuojant trimis skirtingais greičiais: 50 km/h, 90 km/h ir 120 km/h. Atsižvelgiant į tai, kad realiomis sąlygomis automobiliai turi greitėti lenkimų metu, važiuodami į įkalnes, įveikdami posūkius, atliekant tyrimus jų apkrova buvo dirbtinai padidinta.
Paaiškėjo, kad dyzelinis variklis ne tik sudegina vidutiniškai 26 procentais mažiau degalų, bet dar ir į aplinką išmeta vidutiniškai 16 procentų mažiau CO2 nei benzininis variklis, lyginant energetinius ir ekologinius rodiklius varikliams funkcionuojant įprastu režimu.
Bendrai pagal visus taršos rodiklius tiek dyzelinis, tiek benzininis varikliai atitinka naujausią "Euro 6" standartą.
Anot tyrėjų, mažesnė dyzelinių automobilių CO2 tarša yra susijusi su jų efektyvumu, mažesniu degalų suvartojimu nei benzininių variklių: kadangi mažiau degalų sudeginama, mažesnės ir emisijos.
Be to, tyrėjai pažymi, jog benzininių, o ypač dyzelinių variklių taršos rodikliams didelės įtakos turi jų amžius ir juose esančios technologijos — kietųjų dalelių filtrai, neutralizavimo katalizatoriai.
"Mes bandėme naujus automobilius ir juose kietųjų dalelių emisijų tiesiog nebuvo. Tačiau senesnės kartos dyzelinių automobilių su neatnaujintomis arba prastai prižiūrimomis išmetimo sistemomis tarša, būtent kietųjų dalelių ir azoto oksidų, įprastai yra didesnė", — pasakė VGTU Transporto inžinerijos fakulteto docentas dr. Alfredas Rimkus.
Anot jo, taršos rodikliams įtakos turi ir naudojami degalai. Pavyzdžiui, naujos kartos biodyzelinas, gaminamas naudojant naujas technologijas, savyje gali turėti mažiau anglies, kurią pakeičia vandenilis. Šių biodegalų gamybai gali būti naudojamos įvairios žaliavos, tarp kurių gali būti įvairių pramonės šakų gamybos atliekos, buitinės atliekos, ne maistui skirti žemės ūkio produktai. Taigi CO2 emisijas galima sumažinti ir pakeičiant degalus ekologiškesniais, kurie yra atsinaujinantys ir prisideda prie atliekų utilizavimo.
Kad naujų dyzelinių automobilių taršos rodikliai drastiškai mažėja, patvirtina ir kiti tyrimai. Antai pirmaujanti nepriklausomų tarptautinių taršos tyrimų kompanija "Emissions Analytics" skelbia, kad 2013-aisiais 10 proc. mažiausiai taršių jų tirtų dyzelinių automobilių vidutinės azoto oksidų emisijos siekė 265 mg/km, o 10 proc. taršiausių — 1777 mg/km. Tuo tarpu 2017-aisiais dešimtadalio švariausių automobilių tarša jau siekė tik 32 mg/km, o dešimtadalio taršiausių — 1020 mg/km. Atitinkamai sumažėjo ir vidutinės visų įmonės tirtų dyzelinių automobilių azoto oksidų emisijos: nuo 812 mg/km 2013-aisiais metais iki 364 mg/km po ketverių metų.
Tai, kad pagal CO2 taršą dyzeliniai automobiliai yra pastebimai švaresni, pastebi ir Didžiosios Britanijos Automobilių sertifikavimo agentūra. Jos rekomendacijose pabrėžiama, kad taip yra dėl didesnio variklių efektyvumo.
Vertinant bendrai, dėl nuolat vystomų technologijų ir griežtėjančių ES emisijų normų, kuo naujesnis dyzelinio automobilio variklis, tuo jis "žalesnis". Tai patvirtina ir Monrealio universiteto tyrėjai, kurie išsiaiškino, kad benzininių automobilių tarša ženkliai išauga esant minusinei temperatūrai, lyginant su dyzeliniais automobiliais.
