VILNIUS, lapkričio 4 — Sputnik. Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Norvegijos ministre pirmininke Erna Sulberg, kuri lankėsi respublikoje su oficialiu vizitu. Susitikimo metu Lietuvos parlamento vadovas papasakojo apie saugumo situaciją regione, taip pat pristatė Vilniaus poziciją Baltarusijos atominės elektrinės (AE) ir Rusijos grąžinimo į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją (ETPA) atžvilgiu.
Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.
Pranckietis pažymėjo, kad negali būti daromi jokie kompromisai dėl Baltarusijos atominės elektrinės saugos sąskaita. Anot jo, visos projekto problemos turi būti sprendžiamos iki jėgainės veiklos pradžios.
Be to, pasak Seimo pirmininko, elektros importas iš "nesaugios" jėgaitės gali sumažinti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą Baltijos valstybėse ir tai dar labiau lems energetinio priklausomumo nuo trečiųjų šalių augimą.
"Tokia prekyba "nešvaria" — tai yra pagaminta nesilaikant tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų — elektros energija iš esmės yra viso Baltijos regiono nacionalinio saugumo klausimas", — pabrėžė jis.
Parlamento vadovas taip pat priminė Lietuvos poziciją solidarizuojantis su Ukraina dėl Rusijos grąžinimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją. Pranckietis akcentavo, kad "dvigubų standartų taikymas yra nepriimtinas, žinant, kad priežastys, dėl kurių Rusija buvo pašalinta iš organizacijos, neišnyko".
Susitikimo metu šalys taip pat aptarė šalių bendradarbiavimo ir parlamentinių ryšių stiprinimo svarbą.
Lietuva yra kategoriškai prieš Rusijos teisių pilnu mastu atkūrimą Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, kurios Maskvai 2014 metais buvo neteisėtai sumažintos po Krymo prisijungimo prie Rusijos Federacijos ir prasidėjusio konflikto Rytų Ukrainoje.
Vilnius taip pat prisijungė prie "Baltic Plus" grupės, į kurią, be jos, įėjo Ukraina, Latvija, Estija ir Gruzija. Pagrindinis grupės tikslas yra priešintis Rusijai.
Kaip pažymėjo Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, Baltijos šalys negaištų laiko konfrontacijai su Rusija ETPA, jei Baltijos šalių valdžios galvotų apie pilnavertį savo šalių vystymąsi. Anot Volodino, provokacijos ETPA ir toliau rengia tos šalys, kurios negali aprūpinti save.
Vilniaus ir Minsko ginčas dėl Baltarusijos AE
Vilnius nuolat kritikuoja Baltarusijos vystomą Astravo atominės elektrinės projektą. Lietuvos valdžia, visų pirma, nėra patenkinta statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad stotis statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".
Iš esmės Lietuvos vyriausybė piktinasi dėl to, kad Baltarusijos atominė elektrinė yra tariamai nesaugi ir kelia grėsmę Baltarusijos bei Lietuvos gyventojams. Šiuo atžvilgiu valstybėje vis dažniau vykdomos pratybos, kurių metu imituojamos "radiologinės grėsmės" dėl sprogimo Astravo AE.
Lietuvos politikai mano, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui, ir paragino kaimynines šalis boikotuoti projektą. Taip pat Lietuvoje įstatymų leidybos lygiu buvo uždrausta importuoti elektrą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės.
Minskas visus Vilniaus reikalavimus laiko politizuotais. Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad Baltarusijos atominė elektrinė statoma visiškai laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokios rizikos.
