VILNIUS, lapkričio 5 — Sputnik. Atliekų iš gaisravietės gamykloje "Ekologistika" Alytuje klausimas lieka atviras, antradienį po Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio pareiškė komisijos pirmininkas Rolandas Juonys, praneša miesto savivaldybė.
Kaip informavo Juonys, jis su Aplinkos ministerijos atstovais aptarė atliekų išvežimo iš gaisravietės klausimus, tačiau kas ir kada išveš susidariusias atliekas, kol kas nėra aišku.
Padėtį Alytuje savo paskyroje Facebook komentuoja ir miesto meras Nerijus Cesiulis, kuris sulaukė Aplinkos apsaugos agentūros specialistų gaisravietėje tik pirmadienį.
Mero teigimu, į gaisravietę buvo atvažiavusios, ko gero, visos institucijos, kokios tik veikia Lietuvoje, tačiau kokie surinkti duomenys, Cesiulio teigimu, nesidalijama.
"Visos kažką tyrinėjo, matavo, skaičiavo. Ir nė viena turimais duomenim nesidalija. Trumpai tariant — kairė nežino, ką daro dešinė. O dar tiksliau — kiekviena gyvena savo atskirą gyvenimą. Taigi atvažiuoja specialistai be jokios faktinės informacijos. Ir vėl negali eilinių žmonių kaltinti — nes čia jau apačia nežino, ką veikia viršus. Ir praktiškai čia taip pat visi gyvena atskirus gyvenimus. Ir tuos pačius darbus dirba kelis kartus", — padėtį apibrėžia meras.
Biurokratija net neleidžia išmatuoti atliekų, kurias reikia išvežti, kiekio.
"Reikėjo specialių svarstyklių ir technikos, kad galėtų tiksliai apskaičiuoti, apie kokį atliekų dydį eina kalba. Suradom, užsakėm, pristatėm į vietą. Atvažiuoja aplinkosaugininkų žmonės ir tada mes juos įkalbinėjam, kad vyrai — padarykite tai šiandien, rytoj vėl reikės iš naujo prašyti svarstyklių ir technikos. Sutinka. Paskui persigalvoja — juk nedegantis reikalas. Galiausiai sutinka. O finalas toks — paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos agentūra pati turi sutartis, gali paprastuoju būdu gauti tas svarstykles, bet nenori rizikuoti. Nes o jei nieks nesumokės? Tai lai savivaldybė tvarkosi", — pasakoja Cesiulis.
Alytaus meras taip pat papasakojo ir apie užterštą vandenį, kuris kasdien patenka į požeminius vandenis.
"Rūsiuose — dešimtys tūkstančių kubų juodo drumzlino vandens. Ir pamažu jis kažkur dingsta. Ar į mūsų Gulbynę, ar į Nemuną, ar dar velniai žino kur", — rašo jis.
Pasak mero, aplinkosaugininkai jam aiškino, kad nėra čia ko bijoti, tačiau Cesiulis rizikuoti nenori ir pakvietė specialistus, kurie turi atlikti vandens tyrimus ir paruošti veiksmų planą, kaip tą vandenį išsiurbti.
Didžiulis gaisras gamykloje "Ekologistika" kilo spalio 16-osios naktį. Sudegė beveik dviejų tūkstančių kvadratinių metrų plotą užimančios panaudotų padangų sandėliavimo patalpos. Dėl gaisro į orą pateko daug sunkių kenksmingų dalelių. Remiantis užterštumo žemėlapio informacija, gaisro padariniai paveikė Alytaus ir jo rajono teritorijas, kuriose gyvena beveik 64,5 tūkstančio žmonių. Padaryta žala aplinkai preliminariai vertinama daugiau nei 5,3 milijono eurų.
Antradienį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus padalinys sulaukė pirmųjų žolės ir želmenų tyrimų rezultatų iš gaisro padangų perdirbimo gamykloje paveiktų teritorijų. Tyrimo metu padidėjusio užterštumo sunkiaisiais metalais užfiksuota nebuvo.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat atlieka Alytuje ir apylinkėse kritusių gyvūnų ir paukščių gaišenų tyrimą. Pirminiais duomenimis, gyvūnai ir paukščiai galėjo uždusti. Ekstremali situacija Alytaus mieste vis dar nėra atšaukta.
