Lietuvoje neramu — vyriausybės parengtas kitų metų biudžeto projektas sukėlė visuomenėje daug aistrų. Dar daugiau, valdančioji dauguma Seime atmetė keletą svarbių ministrų kabineto pasiūlymų (pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas), nors ginčytis su juo pirmiausia opozicijos darbas.
Kitaip tariant, susidaro įspūdis, kad "valstiečiams" sunkiai sekasi tvarkyti valstybės finansus, dėl ko atsirado įtampa santykiuose tarp Seimo ir vyriausybės. Ir šiame kontekste prasidėjo kalbos apie tai, kad premjeras Saulius Skvernelis artėjančiuose Seimo rinkimuose gali dalyvauti jau su Gintauto Palucko socialdemokratais.
Kas gi vyksta?
Negatyvus fonas
Biudžeto svarstymo metu visada būna nemažai teatrališkų ginčų — opozicija aršiai kritikuoja valdančiuosius, tačiau pastarieji vis tiek padaro taip, kaip nori, o visuomenė priima jų sprendimus kaip duotybę. Tačiau šį kartą viskas kitaip. Straipsnio autoriui sunku prisiminti laikus, kada tiek socialinių grupių reiškė didžiulį nepasitenkinimą vyriausybės veiksmais ir grasino protestais.
Pavyzdžiui, ji nusprendė pakeisti dienpinigių apmokestinimo tvarką, dėl ko pastebimai išaugs Lietuvos vežėjų verslo kaštai. Pažymėtina, kad krovininis kelių transportas yra vienas iš šalies ekonomikos ramsčių. Tačiau jam tenka veikti labai konkurencingoje aplinkoje, kovojant dėl vietos po saule Europoje. Todėl net minimalus jo darbo apsunkinimas gali turėti sisteminių neigiamų pasekmių Lietuvos biudžetui ilgalaikėje perspektyvoje. Bet valdžia ignoruoja vežėjų argumentus.
Kitas strategiškai svarbus šalies ekonomikos sektorius — žemės ūkis, ir vyriausybė nusprendė peržiūrėti jame taikomą lengvatinį degalų akcizo tarifą. Sakoma, kad dėl to valstybė kasmet praranda 85 milijonus eurų. O kas bus, jeigu dėl reformos didelė dalis ūkininkų tiesiog nutrauks veiklą, nes ir taip vos išsilaiko?
Kaip pagrįstai pažymėjo Žemės ūkio tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas, "Kuras žemės ūkiui be akcizų yra naudojamas visose ES valstybėse. Tokio mokesčio uždėjimas nustums mus į konkurencijos užribį, ir mes negalėsime sukonkuruoti su kitų ES šalių gamintojais". Ir juokauti žemdirbiai neketina — grasina protestais.
Toliau. Praeitų metų pabaigoje vyriausybei teko spręsti mokytojų streiko problemą. Tada, regis, pavyko susitarti, bet šiandien pedagogai jaučiasi apgauti. Pinigų jų atlyginimams kelti numatyta perpus mažiau, nei žadėta. Todėl su švietimo, mokslo ir sporto ministru susitikę mokytojų profsąjungos atstovai pagrasino nauju labai rimtu streiku, prie kurio gali jungtis medicinos darbuotojai ir ugniagesiai.
Prieštaringai vertinamos ir valdžios idėjos dėl bankų bei prekybos centrų mokesčių. Galiausiai, vyriausybė žadėjo padidinti vaiko išmoką iki 70 eurų, bet po to nusprendė, kad užteks 60 eurų. Tuo tarpu tam, kad galėtų skirti krašto apsaugai 2 procentus BVP, Lietuva skolinsis dešimtis milijonų eurų. Ir visa tai jau nekalbant apie gėdingą Seimo pirmininko nušalinimo nuo pareigų istoriją.
Trumpai tariant, akivaizdu, kad "kažkas negerai Danijos Karalystėje" — politiniam procesui akivaizdžiai trūksta stabilumo ir santarvės; vyriausybė, atrodo, nesuvokia, ką daro, nes visi nepatenkinti jos reformomis, o "valstiečių" stovykloje netvarka. Ir štai tokiame kontekste imta kalbėti apie tai, kad Skvernelis gali atsisveikinti su Ramūnu Karbauskiu ir "susidėti" su Palucku.
Kiek tokie gandai pagrįsti?
Sunkus pasirinkimas
Dabartinis Lietuvos premjeras turi keletą variantų: trauktis iš politikos, toliau bendradarbiauti su "valstiečiais", kurti savo politinę jėgą (pavyzdžiui, kartu su Viktoru Pranckiečiu) ar tapti kokios nors jau veikiančios partijos veidu.
Manytina, kad iš pradžių jis turėtų nuspręsti, ar apskritai nori/gali tęsti politinę karjerą. Žinoma, reikia tikėtis, kad Skvernelis sugebės įveikti savo ligą, bet kol kas dar neaišku, ar jam pavyks. Jeigu ir pavyks, politika nėra sveikatai palankus darbas, o gyvenimas vienas. Kitaip sakant, tikimybė, kad premjeras dirbs tik iki artimiausių Seimo rinkimų, yra pakankamai didelė, o daro jis tai, matyt, tik todėl, kad yra atsakingas žmogus, nenorintis sukurti suirutės valstybėje tuo metu, kai reikia spręsti rimtus klausimus.
Jeigu Skvernelis lieka žaidime, tada situacija tampa įdomesnė. Savo partijos jis, greičiausiai, nekurs — tiek dėl to, kad tam reikia jėgų, tiek dėl to, kad jis, atrodo, yra linkęs būti svarbiu, bet antru numeriu (kuris, beje, jam prognozuojamas ir socdemų gretose). Paprasčiau tariant, "geriau aš būsiu viršininko, kuris už viską atsako, pavaduotoju".
Šiame kontekste belieka pasirinkti partiją. Tai, kad Skvernelio santykiai su Karbauskiu niekada nebuvo draugiški, akivaizdu, ir jis jau ne kartą leisdavo suprasti "valstiečių" lyderiui, kad yra nepatenkintas jo veiksmais (pavyzdžiui, istorijoje su Pranckiečiu). Todėl gandai apie socdemus gali būti dar vienas premjero mėginimas priversti Karbauskį girdėti kitus — ypač po Seimo sprendimų dėl biudžetinių vyriausybės iniciatyvų ir bendro chaoso partijoje ir jos politikoje (aiškios partinės ir valstybės raidos vizijos neturėjimo) kontekste.
Klausimas — Skvernelis iš esmės yra linkęs tęsti bendradarbiavimą su Karbauskiu (tik norėtų, kad pastarasis kiek pakoreguotų savo elgesį), ar rimtai svarsto pereiti į konkurentų stovyklą?
Pirmiausia, tas perėjimas atrodo logiškas — socdemai yra sisteminė partija, kuri sugebėjo įveikti skilimo krizę, gerai pasirodė pastaruosiuose savivaldos rinkimuose, turi pakankamai aukštą reitingą ir, greičiausiai, būtų ne prieš matyti ideologiškai artimą Skvernelį savo sąraše. Pastarasis savo ruožtu anksčiau tik nesutikdavo su Karbauskiu, o dabar jau minima konkreti kita partija.
Apskritai, galima sakyti, kad galutinio sprendimo dėl savo politinės ateities (kaip pažymėjo ir premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas) Skvernelis, turbūt, dar nėra priėmęs. Daug kas šiuo atveju vienareikšmiškai priklausys nuo jo sveikatos, ir jeigu su ja, tikėkimės, viskas bus gerai, Karbauskis turėtų rimtai apsvarstyti galimybę prarasti svarbų politinį resursą.
Ar "valstiečiai" dėl to sužlugtų? Turbūt, ne, bet tai būtų rimtesnis nuostolis nei politiškai neadekvatus Pranckietis. Kaip sakė vienas personažas: "Norint parduoti kažką nereikalingo, reikia iš pradžių nusipirkti kažką nereikalingo, o mes pinigų neturime"...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
