VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško ir neperspektyvaus pačiai Lietuvai antirusiško kurso, teigiama Rusijos ambasados Lietuvoje komentare Sputnik Lietuva.
Paskutinį Lietuvos vadovo pareiškimą apie Rusiją vizito Helsinkyje metu diplomatinė atstovybė pavadino "nesąmonėmis" ir taip pat pažymėjo, kad tokius teiginius "sunku komentuoti".
Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad viską galima nurašyti Nausėdos kaip politiko patirties stokai, tačiau net jo kalba JT Generalinės asamblėjos sesijoje rodo priešingus dalykus ir byloje, kad tai yra griežtai apibrėžtas kursas prieš Rusiją.
"Turbūt šiandien nė vienas kitas ES lyderis nėra tiek užkrėstas šia lipnia liga. Akivaizdu, kad reikia veiksmingų vaistų", — teigė ambasadorius.
Nausėda šią savaitę lankėsi darbo vizito Suomijoje. Jis susitiko su prezidentu Sauli Niiniste, ministru pirmininku Antti Rinne ir Parlamento pirmininku Matti Vanhanenu.
Ten Lietuvos prezidentas atkreipė dėmesį į pareiškimą apie netoli Atsravo statomą Baltarusijos atominę elektrinę, kuri, jo nuomone, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Jis taip pat padarė pareiškimą dėl būsimo ES biudžeto, visų pirma, sakė, kad Lietuvai yra nepriimtina mažinti subsidijas sanglaudos politikai ir žemės ūkiui.
Nausėda taip pat atkreipė į save dėmesį dėl Rusijai skirtų pastabų. Anot TASS, spaudos konferencijoje po susitikimo su savo kolega iš Lietuvos Niiniste teigė, kad ES šalių ir Maskvos dialogas atveria daugiau galimybių, siekiant suprasti vienas kitą, tačiau tai "nereiškia, kad jūs sutinkate su Kremliumi".
Tuo pat metu Lietuvos prezidentas teigė, kad pasisako už dialogą, tačiau "ES turėtų turėti principus". Jis palaikė antirusiškų sankcijų pratęsimą, nes iš Maskvos pusės "nėra jokių nuolaidų", taip pat paskelbė apie "agresyvų Rusijos Federacijos elgesį" Ukrainos atžvilgiu.
Daugelis Europos politikų pastaruoju metu pažymi, kad apribojimo priemonės Rusijos atžvilgiu nedavė rezultatų. Kai kurie netgi pasisako už sankcijų panaikinimą.
Rusijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris vėl susivienijo su Rusija po 2014 metais pusiasalyje įvykusio referendumo. Vakarai, kaltindami Maskvą kišimusi, įvedė jai sankcijas.
Tuo tarpu Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, importo pakeitimo politikos ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neveiksminga. Rusija ne kartą pabrėžė, kad ji nėra Ukrainos konflikto šalis ir Minsko susitarimų objektas.
ES Taryba birželio pabaigoje oficialiai šešiems mėnesiams pratęsė ekonomines sankcijas prieš Rusiją iki 2020 metų sausio 31 dienos. Be to, ES pratęsė "Krymo" sankcijų paketą iki 2020 metų birželio 23 dienos.
