VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. Spalio mėnesį buvo atlikta šalies gyventojų apklausa, skirta išsiaiškinti visuomenės požiūrį į siūlomą nustatyti automobilių taršos mokestį.
Tyrimas parodė, kad taršių automobilių apmokestinimui pritartų 38 proc. gyventojų. Trečdalis išsakiusiųjų tokį požiūrį (34 proc.) pritartų mokesčiui, kuris būtų skaičiuojamas ir nuo automobilio pardavimo kainos, ir nuo jo keliamos taršos, 31 proc. — mokesčiui, skaičiuojamam nuo automobilio taršos (variklio galios), 19 proc. — mokesčiui, skaičiuojamam nuo automobilio pardavimo kainos.
Ketvirtadalį apklaustųjų (25 proc.) automobilio taršos mokestis ir lengvatos paskatintų įsigyti mažiau taršų automobilį.
Tuo tarpu pusė gyventojų (50 proc.) pritartų finansinei paramai įsigyti mažiau taršius automobilius.
Nemokamam viešajam transportui pritartų 37 proc., o elektroninio viešojo transporto plėtrai — 35 proc. apklaustųjų.
Finansinė parama aplinkai palankioms transporto priemonėms įsigyti, pusės respondentų (52 proc.) požiūriu, labiausiai skatintų mažinti poveikį aplinkai ir klimato kaitai, o 47 proc. mano, kad šį vaidmenį geriausiai atliktų aiškios ir visuomenei prieinamos ekspertų ir mokslininkų parengtos gairės bei rekomendacijos.
Net 63 proc. neigiamą aplinkos oro taršos poveikį žmogaus sveikatai laiko svarbia problema, kurią būtina spręsti, o automobilių transportą kaip pagrindinį oro taršos šaltinį įvardijo 32 proc. apklaustųjų.
Apklausą Aplinkos ministerijos užsakymu vykdė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija "Spinter tyrimai".
Anksčiau "valstiečiai" registravo Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą, pagal kurį taršos mokestis būtų taikomas transporto priemonėms, kurios pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto priemonių registre.
Apskaičiuojant mokesčio dydį, mokėtina suma būtų susieta su automobilio taršumu.
Tikimasi, kad mokestis valstybės biudžetą kasmet papildys apie 15 mln. eurų. Surinkti pinigai turėtų būti panaudoti aplinkosaugos tikslais.
