VILNIUS, lapkričio 8 — Sputnik. Italijoje viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia susitiko su Popiežiumi Pranciškumi, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Per šį pirmąjį prezidento kadencijoje susitikimą su Popiežiumi šalies vadovas padėkojo bažnyčios patriarchui už nuolatinį dėmesį Lietuvai ir maldą už jos žmones. Kaip išskirtinės pagarbos Lietuvai ženklas primintas kunigo, Kauno arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus paskyrimas kardinolu.
Susitikimo metu šalies vadovas priminė bendrą Lietuvos ir Vatikano siekį pasmerkti "agresiją" ir palaikyti nuo jos kenčiančias šalis — Ukrainą, Gruziją, Moldovą.
Nausėda taip pat pasinaudojo proga ir papasakojo Popiežiui apie Rusijos veiksmus Baltijos šalyse ir regione, "nesutampančius su pamatiniais žmonių saugumo ir gerovės tikslais pasaulyje".
Susitikime Lietuvos prezidentas taip pat žadėjo, kad jo vykdoma politika visada bus orientuota į "socialiai pažeidžiamas šeimas, šalies regionų gyventojus, senyvus žmones".
"Manau, kad aktyvi socialinė politika turi būti kiekvienos šalies pagrindinis tikslas. Turime dalintis ir kreipti didesnį dėmesį į kiekvieną šalia esantį žmogų, būti atidesni silpnesniam ir vargstančiam", — Popiežiui sakė Nausėda.
Po apsilankymo pas Popiežių Pranciškų prezidentas susitiko su Šventojo Sosto Valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu, su kuriuo aptarė dvišalius santykius ir užsienio politikos klausimus. Kalbėta apie saugumo situaciją pasaulyje, skiriant išskirtinį dėmesį hibridinėms grėsmėms ir kibernetiniam saugumui.
Rusijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris vėl susivienijo su Rusija po 2014 metais pusiasalyje įvykusio referendumo. Vakarai, kaltindami Maskvą kišimusi, įvedė jai sankcijas.
Tuo tarpu Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, importo pakeitimo politikos ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neveiksminga. Rusija ne kartą pabrėžė, kad ji nėra Ukrainos konflikto šalis ir Minsko susitarimų objektas.
Lietuvos ir Rusijos santykiai paaštrėjo per Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl atšiaurių antirusiškų pareiškimų ir rusofobinės pozicijos, valdymą. Dabartinė šalies vadovybė tęsia tą pačią liniją ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".
