2018 metų spalį žiniasklaidoje pasirodė viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" atliktos apklausos rezultatai, pagal kuriuos, tik 29 procentai respondentų manė, kad krašto apsaugai Lietuvoje išleidžiama per daug, ir šią sumą reikėtų mažinti, lėšas skiriant kitoms sritims.
Tai pradžiugino tokius šalies politikus kaip konservatorė Rasa Juknevičienė, kuri pasakė: "Manau, kad yra išaugęs supratimas mūsų visuomenėje, kad šitą valstybę galime išsaugoti, tik turėdami atitinkamą požiūrį į gynybą".
Jai antrino politologai. "Žmonės mato, kad pinigai yra pinigai, tačiau krašto apsauga, laisvė, savarankiškumas ir nepriklausomybė yra aukščiau nei, sakykim, buitiniai lėšų paskirstymo momentai", — aiškino Lietuvos karo ekspertas Deividas Šlekys.
Krašto apsaugos ministerija apsidžiaugė ir pranešė, kad pirks JAV visureigius ir pakeis Mi-8 sraigtasparnius amerikietiškais "Black Hawk" (liet. "juodasis vanagas").
Tačiau būtina pažymėti, kad jau 2018 metais 36 procentai apklaustųjų sakė manantys, jog pakaks įgyvendinti minimalų NATO reikalavimą, skiriant gynybai tik 2 procentus BVP. O paskui atėjo 2019 metai, ir sociologinių tyrimų kompanija "Spinter tyrimai" uždavė žmonėms klausimą: "Lietuva gynybai šiuo metu skiria beveik 2 procentus BVP. Iki 2030 metų tam planuojama skirti 2,5 procento, nes reikia tęsti kariuomenės modernizaciją, stiprinti pajėgumus. Ar pritariate tokiai valdžios pozicijai?"
Visiškai pritariančiųjų siekiui iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 procento BVP atsirado 8,9 procento, greičiau pritariančiųjų — 25,8 procento, visiškai ir greičiau nepritariančiųjų — atitinkamai 21,6 ir 30,3 procento. Dar 13,4 procento šalies gyventojų pasirinko atsakymą "nežinau, neturiu nuomonės".
Kodėl taip pakito lietuvių nuomonė? Labai paprasta. Kaip 2018 metais sakė ta pati Juknevičienė, 2010 metais, tai yra, ekonominės krizės laikais, net 80 procentų panašios apklausos dalyvių pasisakė už išlaidų krašto apsaugai mažinimą. Šiandien dar ne krizė, bet ekonomika lėtėja, o, pavyzdžiui, mokytojai ir ūkininkai grasina valdžiai streikais.
Konservatoriai bando priminti tėvynainiams, kad "Rusijos grėsmė" niekur nedingo, ir aiškinti, kad blogus apklausos rezultatus lėmė netinkamai užduotas klausimas. Tačiau kai ūkininkui, kuris vos suduria galą su galu, ar žadėtų pinigų negavusiam mokytojui per televiziją sakoma, kad vyriausybė skolinsis gynybos reikmėms apie 30 milijonų eurų, aukščiau minėtas pilietinis sąmoningumas kažkur greitai išgaruoja.
Kitaip sakant, lengva būti patriotu, kai kišenėse yra pinigų, o kai jose vėjas, norisi sviesto, o ne patrankų. Atitinkamai, galima teigti, kad, nepaisant nepaliaujamos propagandos, jokio "Rusijos grėsmės" suvokimo Lietuvos visuomenėje nėra, ir didesnės problemos šalies ekonomikoje mažins didesnių išlaidų krašto apsaugai šalininkų skaičių.
Ir tai gera žinia. Vadinasi, dauguma paprastų lietuvių, kitaip nei alternatyvioje tikrovėje gyvenantys Lietuvos politikai ir juos aptarnaujantys "ekspertai", adekvačiai žiūri į aplinkinį pasaulį ir rimtai vertina realius (kainų augimas, nedarbas ir panašiai), o ne išgalvotus ("rusai puola") iššūkius. Kaip sakoma, šaldytuvas nugali televizorių.
Klausimas — ar valdžia išgirs tautą? Štai amerikiečiai be perstojo spaudžia Vokietiją, kad ji didintų išlaidas gynybai, o ji neskuba to daryti, nes susiduria su recesijos problema. Tuo tarpu Lietuvos valdantiesiems artėjantis ekonominis nuosmukis nerūpi: trūksta pinigų krašto apsaugai — pasiskolinsime.
Kitaip tariant, tikėtis, kad mūsų šalyje artimiausiu metu įvyks "juodojo vanago žūtis" (kariuomenė pradės gyventi pagal valstybės pajamas), neverta. Juk tada dėdė Trampas supyks ir neišgelbės nuo piktojo Putino. America First!
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
