Seimo pirmininkas su Ukrainos valdžia aptarė "Nord Stream-2"

© Photo : Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija / Olga PosaškovaСпикер Сейма Литвы посетил Украину с официальным визитом
Спикер Сейма Литвы посетил Украину с официальным визитом - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Seimo pirmininkas atvyko į Kijevą su oficialiu vizitu. Susitikimo metu šalys aptarė Rusijos energetikos projektą

VILNIUS, lapkričio 18 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Kijeve susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Dmitrijumi Razumkovu ir Ukrainos užsienio reikalų ministru. Apie tai pranešė Seimo spaudos tarnyba.

Šalys aptarė situaciją Donbase, pasidalino nuomonėmis dėl veiksmų koordinavimo Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) ir dar kartą patvirtino šalių pozicijų dėl "Nord Stream 2" projekto bendrumą.

"Viktoras Pranckietis patikino tvirtą paramą Ukrainai iš Lietuvos pusės, taip pat tarptautinių organizacijų rėmuose, siekiant atremti Rusijos agresyvią politiką... Susitikimo metu taip pat buvo patvirtinta bendroji pozicija dėl dujotiekio "Nord Stream-2" tiesimo pavojų Europos saugumui", — sakoma Ukrainos URM pranešime.

Kaip rašo "Ukrinform", bendroje trumpojoje spaudos konferencijoje Pranckietis pakvietė Ukrainos Rados pirmininką atvykti į Lietuvą dalyvauti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjimo renginyje, kuris vyks kitų metų kovo mėnesį.

Seimo pirmininkas taip pat pabrėžė, kad Vilnius palaiko Ukrainos europinę ir euroatlantinę integraciją ir šioje šalyje vykdomas reformas.

Rusijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje, kur 2014 metais įvyko valstybės perversmas. Vakarų šalys apkaltino Rusiją kišimusi į Ukrainos reikalus ir įvedė sankcijas. Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių ir paneigė kaltinimus.

Be to, Maskva ne kartą pabrėžė, kad ji nėra Ukrainos vidaus konflikto šalis ar Minsko susitarimų dėl situacijos Donbase sureguliavimo subjektas.

"Nord Stream-2" projektas

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Dujotiekis eis per teritorinius vandenis arba išskirtines Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos ekonomines zonas.

Prieš projektą pasisako JAV ir Ukraina. Vašingtonas ketina skatinti Europos rinką pirkti JAV suskystintas dujas, o Kijevas nenori prarasti pajamų iš Rusijos dujų tranzito. Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politizuotu, taip pat nepritaria dujotiekio tiesimui.

Строительство газопровода Северный поток-2 в Ленинградской области - Sputnik Lietuva
Politologas: Vokietija ir ES neįveda sankcijų prieš JAV dėl "Nord Stream-2"

Tarp tų, kurie palaiko "Nord Stream-2", yra Vokietija ir Austrija, suinteresuotos patikimu dujų tiekimu į Europą. Norvegija taip pat domisi sėkmingu projekto įgyvendinimu, nes vyriausybė valdo 30 procentų "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.

Rusija ne kartą ragino nevertinti dujotiekio kaip įtakos priemonės. Pasak Vladimiro Putino, Maskva projektą traktuoja tik kaip ekonominį.

Politologas, Sibiro vadybos instituto Politikos ir tarptautinių ryšių fakulteto dekanas Sergejus Kozlovas pareiškė, kad Rusijos dujotiekio dujos yra išsigelbėjimas Europai. Jo manymu, JAV turėtų pripažinti, kad joms nepavyko sustabdyti dujotiekio tiesimo.

© Sputnik"Šiaurės srautas-2"
Seimo pirmininkas su Ukrainos valdžia aptarė Nord Stream-2 - Sputnik Lietuva
"Šiaurės srautas-2"

 

Naujienų srautas
0