VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. Istorikas Valerijus Ivanovas sukritikavo Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus interviu Prancūzijos televizijos kanalui "France 24", praneša "NewsBalt".
Užsienio reikalų ministras paragino rimtai atsižvelgti į "hibridines grėsmes", kylančias ne tik iš Rusijos. Jis turėjo omenyje elektroninę erdvę. Anot Linkevičiaus, yra specialių platformų, kurios "per dieną demaskuoja apie 30 tūkstančių straipsnių, naudodamos dirbtinio intelekto ir informacinių technologijų sprendimus".
Ivanovas pabrėžė, kad ministras sąmoningai vartojo tokius žodžius kaip "grasinimai" ir "problemos", ragindamas rimtai kovoti su jomis, tačiau nepateikė konkrečių pavyzdžių. Jis pažymėjo, kad šiuo atžvilgiu kyla klausimas, koks yra Linkevičiaus tikslas ir kokiai valstybei jis atstovauja.
"Visą "Niagaros krioklį" iš informacinio purvo ir melo atskleidžia ir valo "dirbtinis intelektas". Tiesa, ministras, kaip atsakingas už savo žodžius valdininkas, turėjo paminėti bent vieną konkretų šio melo pavyzdį informaciniame krioklyje..." — sakė istorikas, pažymėdamas, kad ministras naudojasi "tradicine sofistika".
Kaip mano Ivanovas, tokiu būdu Linkevičius bando atitraukti oponentus nuo realių Lietuvos problemų, tarp kurių — nutrauktos subsidijos iš ES, kylančios energijos sąnaudos dėl atsisakymo ją pirkti iš pigių Rusijos tiekėjų, smunkantis pragyvenimo lygis ir darbingo amžiaus gyventojų emigracija, pažadėto atlyginimo ir pensijos augimo stoka ir kt.
"Kuo čia dėtas "dirbtinis intelektas" ir ideologinio fronto kovotojų armija šalia jo, jei nepadoriai Paryžiaus taikos forumo fone svarstomi ne Europos tautų ir, svarbiausia, artimiausių kaimynų tarpusavio supratimo ir taikos klausimai, o konfrontacijos problemos", — teigė istorikas.
Ivanovas priminė URM ir jų vadovų, kurie turėtų problemas spręsti taikiai ir diplomatinėmis priemonėmis, vaidmenį. Apgailestaudamas jis pažymėjo, kad Linkevičiaus interviu nėra "protingų, pagrįstų, moralių pažiūrų sprendžiant sudėtingus Lietuvos ir jos kaimynų santykius".
Baltijos šalys nuolat skelbia apie didėjančią "Rusijos grėsmę". Jų valdžia dažnai prašo NATO sudaryti jų teritorijose karinius kontingentus.
Maskva pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus aljanso karių skaičius išaugo septynis kartus. Gynybos išlaidos taip pat auga dalyvaujančiose šalyse — pernai jos viršijo vieną trilijoną dolerių, tai yra 22 kartus daugiau nei Rusijos išlaidos šioje srityje.
Savo ruožtu Rusija ne kartą Vakarų šalims leido suprasti, kad nesiruošia nieko pulti. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO naudojasi esama padėtimi, kad sutelktų savo karines pajėgas rytiniame flange.
