VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, kuris su dviejų dienų vizito atvyko į Lietuvą.
Susitikime Nausėda akcentavo itin sustiprėjusius Lietuvos ir Lenkijos santykius ir pavadino Lenkiją patikima partnere daugeliu saugumo ir gynybos, ekonomikos, energetinio saugumo, branduolinės saugos ir infrastruktūros projektų įgyvendinimo klausimais.
Lietuvos prezidentas pasveikino didėjančius JAV karinių pajėgų kontingentus Lenkijoje ir Lietuvoje bei aptarė šių metų gruodžio mėnesio NATO viršūnių susitikimo Londone darbotvarkę.
Prezidentai daug dėmesio skyrė energetinio saugumo klausimams, elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto eigai, dujų ir elektros infrastruktūros įgyvendinimui.
Be to, Nausėda padėkojo Lenkijos prezidentui už nuoseklią Lenkijos poziciją dėl Astravo AE, pažymėdamas, kad "saugos reikalavimų neišpildymas Astravo AE išlieka grėsme visam ES regionui".
Pasidalinta nuomonėmis apie santykius su Rusija. Prezidentai sutarė, kad sankcijų politika Rusijos atžvilgiu turi būti tęsiama tol, "kol jų įvedimo priežastys bus panaikintos".
Susitikime taip pat buvo aptartas Ukrainos klausimas. Šalies vadovai pasisakė už ES Rytų partnerystės politiką ir būtinybę išlaikyti ES dėmesį Ukrainai.
Kalbėdamas apie santykius su Baltarusija, Nausėda teigė, kad Lietuva pasiruošusi dialogui su Baltarusija, tačiau tai priklauso ir nuo Baltarusijos veiksmų, įskaitant branduolinės saugos reikalavimų įgyvendinimą, pažangą žmogaus teisių srityje.
Lapkričio 22 dieną prezidentai dalyvaus 1863-1864 m. sukilimo dalyvių ir vadų laidotuvių ceremonijoje.
Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Baltarusijos AE
Vilnius nuolat kritikuoja Baltarusijos vystomą Astravo atominės elektrinės projektą. Lietuvos valdžia, visų pirma, nėra patenkinta statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad stotis statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".
Lietuvos politikai mano, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui, ir paragino kaimynines šalis boikotuoti projektą. Lietuvoje įstatymų leidybos lygiu buvo uždrausta importuoti elektrą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės.
Baltarusijos valdžios institucijos ne kartą pažymėjo, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Minskas pabrėžė, kad elektrinė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokios rizikos.
Anksčiau Europos kaimynystės politikos komisaras Johannesas Hahnas pareiškė, kad ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimas bus pasirašytas tik tuo atveju, jei bus pasiektas susitarimas dėl Baltarusijos AE.
